„Savo finansinių pajėgumų CV“ – taip galima pavadinti kredito ataskaitas.
„Lietuva yra tarp lyderių pasaulyje pagal informacijos prieinamumą kreditingumui įvertinti“, – sakė kredito biuro „Creditinfo“ generalinis direktorius Andrius Bogdanovičius. Jo teigimu, šia informacija mokančios pasinaudoti įmonės išlošia tikrai daug.
Kredito ataskaitos smulkioms ir vidutinėms Lietuvos įmonėms siunčiamos elektroniniu paštu.
Ką daryti?
„Creditinfo“ leis bendrovėms pamatyti, kaip jos atrodo kreditorių ir kitų įstaigų akyse – koks jų kredito reitingas, finansiniai rodikliai, viešieji pirkimai, teismai, turto areštai ir kita informacija.
Ką daryti gavus savo kredito ataskaitą? A.Bogdanovičius dalijasi savo patarimais: „Jei planuojate kreiptis finansavimo, įsivertinkite savo stipriąsias ir silpnąsias puses, palyginkite finansinius rodiklius su kitų rinkos dalyvių, pasitikrinkite savo kredito reitingą“.
Svarbu suprasti, kaip įmonė atrodo kitų panašių įmonių kontekste – šis rodiklis finansų įstaigoms, svarstančioms apie paramos ar finansavimo suteikimą, itin svarbus.
„Creditinfo“ duomenimis, tipinė įmonė, sausį-rugpjūtį sudariusi kredito sutartį, turėjo 724 tūkst. Eur. pernykščių pajamų, uždirbo 20 tūkst. Eur. grynojo pelno.
„Palyginus su praėjusiais metais, auga tiek pajamų, tiek darbuotojų skaičių vidurkis, o kredito reitingas išlieka toks pats. Dažnai girdima, kad įmonėms niekas neduoda kreditų, bet skaičiai rodo, kad kreditai suteikiami ir toms įmonėms, kurių kredito reitingai tikrai neblizga“, – sakė A.Bogdanovičius.
Finansavimą gavusios tipinės įmonės kredito reitingas siekė 5 balus kredito biuro skalėje nuo vieno iki 10, kur 1 rodo žemiausią riziką.
Ką daryti, jei sužinojus savo kredito reitingą pasidarė liūdna? A.Bogdanovičius teigimu, yra būdų savo reitingą pagerinti.
„Jeigu yra skolų, jas galima susimokėti ir kredito reitingas iš karto pagerėja. Bet jeigu įmonė nemoki ar jos finansiniai rezultatai prastesni, tada jau belieka ruošti atsakymus, kodėl taip įvyko“, – kalbėjo jis.
Kas skolinasi daugiausia?
„Lietuvos verslui sekasi labai gerai. mažų ir vidutinių įmonių portfelis išaugo beveik 8proc. – tai vienas geriausių rezultatų“, – džiugiai kalbėjo SEB banko valdybos narys, Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktorius Vaidas Žagūnis.
Jo teigimu, smulkios ir vidutinės įmonės Lietuvoje skolinasi tiek apyvartiniam kapitalui, tiek investicijoms – pernai investicijoms įmonės skolinosi mažiau: „Tai geras ženklas, nes įmonės investuoja į ilgalaikį turtą, kuris kuria pridėtinę vertę“.
Daugiausia bankas skolina transporto ir žemės ūkio sektoriams.
Ko reikia norint gauti kreditą? „Pirmiausia labai svarbu atlikti namų darbus – kai pats žinai ko ir kodėl nori, kur kas lengviau bendrauti su banko vadybininku“, – patarė V.Žagūnis.
Svarbiausios taisyklės
Bankai ypač vertina įmonių kredito istoriją ir pabrėžia, kad tai – ne tik kreditingumas.
„Svarbu ne tik finansiniai įsipareigojimai, bet ir kasdieniai atsiskaitymai su savo partneriais. Juokaujame, kad verslo planą galima pataisyti kelis kartus, o kredito istorijos nepataisysi, tad tuo reikia rūpintis“, – kalbėjo SEB banko atstovas.
Bankams svarbios ir įmonės plėtros perspektyvos, ir investiciniai projektai – jei įmonė jau yra įvykdžiusi kelis sėkmingus investicinius projektus ir dėl jų išlošė, su ja verta dirbti ir toliau. Bet jeigu įmonė siekia finansavimo, tačiau nėra numačiusios būdų plėtrai pasiekti ir ją išnaudoti – bėda.
Dėmesį bankai atkreipia ir į įmonės akcininkų požiūrį, ir į tai, kaip įmonė yra pasiruošusi planui B: „Nes nėra tokių verslų, kurie visuomet tik kyla. Bendrovė turi žinoti kaip elgsis, jeigu viskas nevyks pagal planą“.
Planuoti, žinoti, kodėl tai darome, laikytis finansinės disciplinos ir bendradarbiauti – tai keturi dalykai, tiesiog būtini norint gauti finansavimą. Kas bankus atgraso? Nuolatiniai vėlavimai vykdant įsipareigojimus, įsitikinęs V.Žagūnis: „Net jeigu tai tik kelių eurų vėlavimai susimokėti už ryšio paslaugas. Jeigu įsipareigojimai nevykdomi laiku, bankui neramu“.
„Metai verslui kol kas yra labai geri ir pamatai kitiems metams taip pat geri. Blogų tendencijų nematome ir manome, kad įmonės net galėtų būti aktyvesnės“, – kalbėjo SEB banko valdybos narys.
