Dabar aiškėja, kad gali pabrangti dar vienas maisto produktas. Ir vėl bus kalta ... politika. Kalbama apie paukštieną. Jos kaina yra žema ir laikosi tokiame lygyje todėl, kad mūsų šalyje (Lenkijoje. – Red.) gamintojai perka genetiškai modifikuotus pašarus. Revoliucija turi prasidėti nuo 2019 metų pradžios, kai įsigalios pašarų įstatymo pakeitimas, draudžiantis naudoti pašarus su genetiškai modifikuotais priedais. Galbūt dėl to mes būsime sveikesni, bet turime būti pasirengę tam, kad viščiukai pabrangs.
„Yra labai didelė rizika ir daug nuogąstavimų, susijusių su pašarų įstatymu, kuris turi įsigalioti 2019 metų pradžioje. Nepaisant to, kad kitų galimų baltymų šaltinių paieškos ir tyrimai atliekami jau seniai, išlaikyti dabartinį gamybos būdą mes esame nepajėgūs, ypač, jei kalbėsime apie naminius paukščius. Šiame segmente turime reikalų su labai koncentruotais, daug baltymų turinčiais pašarais. Būtų neįmanoma išlaikyti paukštienos gamybos dabartinio lygio, jei negalėtume importuoti genetiškai modifikuotų produktų, ypač sojų“, – teigia Grzegorzas Torzyńskis, bendrovės „De Heus“ paukštienos produktų vadybininkas.
„Genetiškai modifikuotos sojos yra pagrindinis baltymų šaltinis naminių paukščių pašarų gamyboje. Lenkija kasmet importuoja apie 2 mln. tonų rupių sojos miltų, o beveik 60 proc. šių importuojamų miltų yra naudojama būtent naminių paukščių pašarams gaminti“, – rašoma kito Lenkijos portalo „interia.pl.“ verslo rubrikoje.
Pakeitus pašarų įstatymą bus visiškai uždrausta naudoti gyvulių šėrimui genetiškai modifikuotus pašarus. Ūkininkams tai reikš, jog jiems teks pirkti brangesnius pašarus, padidės gamybos sąnaudos (nemodifikuotos sojos kainuoja mažiausiai keliolika procentų brangiau), o vartotojams – maisto kainų augimą (paukštienos ir valgymui skirtų kiaušinių). Todėl naujųjų taisyklių įsigaliojimo laikas yra sistemingai atidėliojamas.
G.Torzyńskio nuomone, pataisyto pašarų įstatymo rezultatas bus paukštienos gamybos apribojimas. Tai savo ruožtu atsispindės šalies eksporte. Šiuo metu Lenkija yra viena iš didžiausių ES paukštienos ir kiaušinių gamintojų.
Rinkos ekspertai yra įsitikinę, kad naujosios taisyklės suduos skaudų smūgį Lenkijos gamintojams, tačiau rinkoje genetiškai modifikuotų maisto produktų bus ir taip, tik tiek, kad jie bus importiniai. Juk Lenkija turi gerbti ES laisvo prekių judėjimo principą.
„Lenkijoje atsiranda ir pašarų be genetiškai modifikuotų priedų, tačiau ši tendencija nėra vyraujanti. Žinoma, randasi perdirbėjų, kurie juos naudoja rinkodaros tikslais, kad vartotojai galėtų atskirti produktą, pagamintą penint gyvulius pašarais, kuriuose nenaudojami GMO. Galbūt užsienyje, pas mūsų vakarų kaimynes, ši tendencija yra ryškesnė, ypač valgymui skirtų kiaušinių gamybos srityje, kadangi ten daromas didelis spaudimas, kad vištos dedeklės būtų šeriamos produktais be GMO. Ar tai pateisinama? Sunku polemizuoti šiuo klausimu, tačiau tokia yra rinkos tendencija“, – sako G.Torzyńskis.
Įsigaliojus naujajam pašarų įstatymui, Lenkija bus viena iš tų šalių, kuriose taikomi patys griežčiausi reikalavimai dėl GMO naudojimo visoje Europoje, reziumuoja portalas „fakt.pl“.
Parengė Leonas Grybauskas
