„Man vienas žmogus davė šias kupiūras, nes buvo skolingas ir tikino jas gavęs iš Vilkaviškyje esančio „Swedbank“ padalinio darbuotojos. Jis gavo 100 banknotų po 50 eurų, o aš toje krūvoje radau porą pažymėtų banknotų“, – pasakojo Inga.
Vienas jų, anot jos, buvo pažymėtas žaliu teksto žymekliu, o kitas – rašikliu. „Susimąsčiau, galvoju, gal tokių nepriims net parduotuvėje, nežinau ar jie galiojantys, net nenorėjau bandyti jais atsiskaityti“, – sakė ji.
Visgi po poros dienų nuėjus į tą patį banko padalinį moteriai kupiūros be vargo buvo pakeistos kitomis.
„Klausiau, ar jie galioja, bet darbuotoja kažką numykė, kad lyg ir galioja ir pakeitė kupiūras. Tačiau nesuprantu, jeigu jie išduoda žmonėms pinigus, tai turėtų duoti nenuspalvintus teksto žymekliais“, – piktinosi moteris.
„Swedbank“ atstovas spaudai Saulius Abraškevičius teigė, jog natūralu, kad klientai atneša eurų kupiūrių, kurios gali būti suteptos, sulamdytos, aprašinėtos ir panašiai, kadangi bankas dirba su grynaisiais pinigais.
Tačiau jo teigumu, bankas vadovaujasi Lietuvos banko reikalavimais, kuriuose yra nustatyta eurų banknotų ir monetų autentiškumo ir tinkamumo apyvartai tikrinimo tvarka.
„Darbuotojai prieš pakartotinai išleisdami į apyvartą eurų banknotus ir monetas patikrina jų autentiškumą ir tinkamumą apyvartai. Netinkami apyvartai pinigai yra atrenkami ir darbuotojų darbo vietose yra atidedami atskirai nuo tinkamų apyvartai pinigų.
Netinkami apyvartai eurų banknotai ir monetos yra atiduodami bankui inkasavimo paslaugas teikiančiai įmonei, kuri juos perduoda Lietuvos bankui. Išimtus iš apyvartos susidėvėjusius banknotus naikina tik Lietuvos bankas“, – pasakojo S.Abraškevičius.
Visgi šiuo atveju, anot jo, kliento pateiktas banknotas atitinka Lietuvos banko ir Europos centrinio banko eurų banknotų tinkamumo apyvartai tikrinimo kriterijus.
„Šiuo atveju tokie grafičiai, kai ant euro banknoto paviršiaus sąmoningai yra pridėti vienas ar keletas grafiniai elementai, leidžia kupiūrą naudoti ir banknotas yra tinkamas apyvartai“, – teigė jis.
