Skaidrus karjero vanduo, pušimis nudailinta pakrantė, smėlio paplūdimiai. Už Lapių (Kauno r.) kasamas Drąseikių karjeras it medus bites traukia poilsiautojus. Vandens telkinį mėgsta ir žvejai.
Skaudžiausia, kad kai kurie ne tik poilsiauja ar žvejoja, bet ir teršia pasakišką gamtos kampelį. Žmonės palieka maisto pakuotes, pridaužo stiklinių butelių, pušyne išmeta automobilių detalių, senos avalynės, žvejų įrankių.
Konteineryje prie paplūdimių karjero lankytojai atsikrato ir senų baldų ar supuvusių sodo gėrybių. Rodos, kauniečiams nė motais, kuo virs poilsiavietė.
Drąseikiškiui skauda širdį
Apie šią bėdą „Laikinajai sostinei“ pranešė Drąseikių kaimo gyventojas Arūnas Žemaitaitis. Netoliese gyvenantis vyras stebėjosi, kaip žmonės gali ir mėgautis gamta, ir ją teršti.
„Mums karjeras – brangus telkinys. Aš čia ir buriuoju, ir nardyti jame galima, ir su vaikais žvejojame. Kartą iš žvejybos parsinešiau ant kelio išmestus šešis kabliukus, šėryklėlę. Keista, kaip galima taip šiukšlinti“, – stebėjosi Kauno rajono gyventojas.
Prieš savaitę jo dėmesį patraukė netoli karjero kranto paliktas automobilis „Volvo“. „Iš pradžių maniau, kad kokie nors įsimylėjėliai atvažiavo pabūti, bet paskui pastebėjau, jog automobilio ratai nuimti, kai kurios detalės nudaužytos. Greičiausiai kažkas norėjo atsikratyti nereikalingo daikto“, – spėliojo gamtos mylėtojas.
Ant automobilio lango raudonavo perspėjimas, užpildytas rugpjūčio 19 dieną: „Dėl pretenzijų kreiptis 112.“
A.Žemaitaitis taip pat parodė netoliese paliktą į karstą panašią dėžę su užrašu „Epidemic“.
„Gal kokia akcija vyko, o jai pasibaigus ši dėžė tapo nereikalinga? Bet juk tai medis ir plokštė – būtų galima sudeginti“, – svarstė vyras.
Kitoje karjero pusėje jis parodė konteinerį. Jame buvo matyti išmesti supuvę obuoliai, kompiuterio kėdė, automobilio valytuvai, šalia konteinerio pūpsojo kelios minkštosios sofų dalys.
„Paradoksas, kad pagrindiniai šiukšlintojai yra tie, kurie labiausiai nori gamtos, – poilsiautojai. Antra šiukšlintojų kategorija – žvejai, kurie irgi turėtų mylėti gamtą“, – apgailestavo A.Žemaitaitis.
Kovoja kone dešimtmetį
Drąseikių karjeru rūpinasi Lapių seniūnija. Jau kone dešimtmetį jos darbuotojai tvarko vandens telkinio aplinką.
„Seniūnija kas rytą ir kas vakarą tvarko karjero prieigas. Tam siunčiame žmones, kurie turi atlikti visuomenei naudingus darbus. Kitaip Drąseikių karjeras jau būtų paskendęs šiukšlėse. Žmonės visiškai nesitvarko, tikra tragedija“, – skundėsi seniūno pavaduotoja Ramutė Abramavičienė.
Kone kas savaitę, trečiadienį arba ketvirtadienį, išvežamas keturių kubų talpos konteineris. Jis būna pilnas atliekų.
„Daugiausia jų priveža atvažiuojantys Kauno gyventojai. Kai šilta, atvažiavo, pailsėjo, paliko šiukšles, apsisuko ir išvažiavo. Tai sunkiai suvokiama – kaip galima teršti vietą, kurioje ilsiesi?“ – stebėjosi R.Abramavičienė.
Poilsiautojų pamėgtose vietose seniūnijos darbuotojai pririšo juodų šiukšlių maišų. „Jei pastatytume šiukšlių dėžes, jas pavogtų. Bet net ir esant šitiems maišams žmonės šiukšles palieka pakrantėse“, – piktinosi seniūno pavaduotoja.
Prie karjero rengia talkas
Atliekos teršia ne tik aplinką, bet ir patį karjerą. „Prieš ketverius metus trisdešimt narų traukė šiukšles iš tvenkinio dugno. Ko tik nerado – ir senų durų, ir kompiuterių, ir televizorių“, – prisiminė moteris.
Kiekvieną pavasarį prie karjero rengiama talka. Sutvarkomas didesnis nei 2 hektarų plotas.
Nė vienas šiukšlintojas nebuvo nubaustas, mat juos pagauti ne taip paprasta. Tektų įrodinėti, kad išmestos atliekos tikrai priklauso konkrečiam žmogui. „Jau geriau patiems apsitvarkyti, negu gaudyti pažeidėjus“, – aiškino seniūno pavaduotoja.
Kovoja darbuotojai ir dėl to, kad aplinkui esančios pievos būtų nušienautos. Ne visi savininkai skuba tai daryti.
Vis dėlto R.Abramavičienė pripažino, kad nors ir lėtai, žmonių požiūris keičiasi.
„Anksčiau buvo chaosas, šiukšles veždavo ir versdavo mašinomis, nespėdavome išvežti. Dabar mastas kur kas mažesnis“, – džiaugėsi seniūno pavaduotoja.
Aikštelė toliau nei karjeras
Atliekas kauniečiai gali vežti į stambiųjų atliekų aikšteles.
„Apie aikšteles žino visi, tik žmonėms išprusimo trūksta, kad vežtų ne į karjerą, o pas mus. Gal kiti piktybiškai taip elgiasi. Be to, šalia sodai – žmogui atrodo, kad mieste esančios aikštelės labai toli, karjeras arčiau. Vieną sofą padėk, žiūrėk, po valandos jau penkios bus sudėtos“, – kalbėjo Kauno regiono atliekų tvarkymo centro (KRATC) techninis inžinierius Darius Dijokas.
KRATC žinioje yra šešios stambiųjų atliekų aikštelės. Jose kauniečiai nemokamai gali palikti nebereikalingus daiktus.
Atliekas į aikšteles atvežančių žmonių pastaruosius dvejus metus daugėja. Aikštelės reklamuojamos ant troleibusų, žmonės informaciją apie jas perduoda iš lūpų į lūpas.
Kur ir kokias atliekas galima palikti?
Stambiųjų atliekų aikštelės Kaune veikia Energetikų, Kuršių, Palemono, Chemijos gatvėse, Raudondvario ir Vandžiogalos plentuose.
Į aikšteles galima atvežti daugelį atliekų: išrūšiuotą popierių, medieną, metalą, plastiką. Priimami baldai, buitinė technika, padangos, statybinės medžiagos.
Per metus vienas žmogus gali atvežti iki 300 kg statybinių atliekų, nuo kiekvieno automobilio – po 5 padangas. Priimami ir 10 asbesto lapų per metus.
Baldų privatus asmuo gali atvežti neribotą kiekį, nebent kyla įtarimas, kad baldų tokiu būdu atsikrato įmonė.
Lapių ir Zabieliškio sąvartynuose už atliekas tenka susimokėti. Lapių sąvartynas nepriima medienos, automobilių detalių.
