Tai ne įprastas biuras, o bendradarbystės, arba kitaip vadinamo „co-workingo“, erdvė, kurioje dirba 15 jaunų specialistų, išdidžiai save įvardina „freelanceriais“, „spinofferiais“ ar „startuperiais“.
Sostinėje įsikūrusios bendradarbystės erdvėje FRIDGE prie kompiuterių pluša fotografai, grafikos dizaineriai, programuotojai, komunikacijos specialistai. Skirtingai nei dauguma jų tėvai, kiekvienas iš jų „dirba sau“, t. y. yra laisvai samdomi specialistai, nepaklūstantis 8-17 val. darbo dienos biure ritualams.
„Visus mus vienija bene stipriausia šios kartos savybė – nuolatinis laisvės troškimas. Laisvė kurti, laisvė rinktis, laisvė daryti savaip. Mūsų tėvų kartai darbas samdomame darbe - tai galimybė gauti stabilias pajamas ir pamažu užsitikrinti finansinę gerovę. Tačiau daugelis mano pažįstamų nesibaimina dirbti savarankiškai ir neturėti saugaus finansinio užnugario. Juk dirbdamas pats sau galiu įgyvendinti savo idėjas, o uždirbtus pinigus skirti savo saviraiškai, savęs tobulinimui“, - pasakojo FRIDGE iniciatorius Martynas Zaremba.
Pasitiki savo jėgomis ir drąsiai planuoja finansus
Pasaulinės konsultacijų bendrovės „Deloitte“ naujausias tyrimas „Millennial Survey 2017“ parodė, kad tokių valstybių, kaip Lietuva, jaunosios kartos atstovai optimistiškai žvelgia į savo finansinę ateitį. Net 71 proc. jaunų žmonių įsitikinę, kad ateityje gyvens geriau, nei gyvena jų tėvai, todėl jau šiandien yra linkę savo ateitį planuoti drąsiau.
Į ateitį optimistiškai žvelgiantys jaunuoliai labiau linkę leisti pinigus, o ne juos taupyti. Pasak Šiaulių banko Kauno regiono ir filialo privačių klientų direktorės Adrijos Paknienės, taupyti linkę brandesnio amžiaus klientai – tai daug gyvenimiškos patirties sukaupę žmonės, kurie žino, kaip svarbu turėti „finansinę pagalvę“, t. y. lėšų nenumatytoms išlaidoms.
Tačiau „Tūkstantmečio kartos“ atstovams taupymas nėra prioritetas – trisdešimtmečiai turi daug idėjų ir poreikių, tik pinigų ne visada pakanka. Šiaulių banko užsakymu atliktas visuomenės nuomonės tyrimas, kurį atliko bendrovė „Vilmorus“, parodė, kad jauni (iki 29 metų asmenys) labiau nei vyresni Lietuvos gyventojai siekia savo norus realizuoti, pasiskolindami vartojimo reikmėms ar pasinaudodami lizingo paslauga.
Apklausa parodė, kad skirtingai nuo vyresnių respondentų, daug didesnė jaunimo dalis skolintųsi finansuoti studijas - 24,7 proc. jaunimo auditorijos. Net 25,3 proc. jaunosios kartos atstovų imtų kreditą automobilio įsigijimui ar remontui, kai bendras šalies vidurkis yra dvigubai mažesnis 12,6 proc. Be to, jaunoji karta mieliau įsigytų naujų daiktų – pavyzdžiui, naujos kompiuterinės įrangos, buities technikos.
Ar jaunimas atsakingai skolinasi? Juk jauni žmonės „savo kailiu“ nepatyrė ekonominio sunkmečio? Šiaulių banko atstovė pripažino, kad gyvenimiška patirtis išmoko žmones ir atsakingo finansų planavimo, o jauniems žmonės dažnai šios patirties ir pristinga.
„Visada patariame įvertinti visus „jeigu“. Jei pasiimsite paskolą automobiliui ir jis suges? Iš kokių lėšų jį reikės suremontuoti? Reikia taip pasiskaičiuoti, kad liktų pinigų nenumatytoms išlaidoms padengti. Kad nebūtų taip, jog finansinis balansas tampa neigiamas ir jaunas žmogus ima žvalgytis, kur čia vėl pasiskolinus, nors jau esami įsipareigojimai „spaudžia“, - patarė Šiaulių banko atstovė.
Kita vertus, jaunoji karta nesiskolina didelėmis sumomis. Šiaulių banko duomenimis, jaunesnio amžiaus asmenys ima 1-3 tūkst. eurų kreditus, nes didesniam kreditui dažniausiai reikia ir didesnių pajamų, ilgesnės kredito istorijos. Pasitaiko atvejų, kai už vaikus laiduoja tėvai – ši sąlyga palengvina jaunuoliui galimybes gauti kreditui, o bankas sumažina riziką.
Skolinasi ir savo verslui finansuoti
Apie „Tūkstantmečio kartos“ norą kuo greičiau imtis savarankiškos veiklos liudija „American Millennials and Banking Study“ tyrimo duomenys: daugiau nei pusė jaunų žmonių jau yra apsisprendę steigti savo smulkųjį verslą, o 60 proc. iš jų planuoja savo verslą pradėti per ateinančius 2 metus.
„Bendradarbystės erdvę FRIDGE įkūriau neimdamas nei paskolos, nei kredito. Taip jau susiklostė aplinkybės, kad po truputį, etapais kūrėme, plėtėme ir tobulinome bendrą darbo erdvę. Jei sąlygos nebūtų taip palankiai susiklosčiusios, verslo pradžiai būčiau ėmęs kreditą iš banko“, - teigė FRIDGE įkūrėjas M. Zaremba.
150 kv. m. plote renovuotame biure Vilniuje Martynas Z. savarankiškai įkūrė 18 modernių darbo vietų su itin sparčiu bevieliu internetu, ir kur kiekvienas darbuotojas gali naudotis bendromis poilsio, posėdžių, mini studijos patalpomis bei įrangą, bendra virtuvėle.
Kaip teigia Martynas, nedidelė banko paskola ar kreditas naujai įrangai įsigyti, studijai įsirengti ar pan. jaunam freelancer'iui dažnai gali būti vieninteliu būdu plėsti, gerinti paslaugas savo klientams.
„Nors mes sugebėjome startuoti tik su nuosavomis lėšomis, manau, kad tolimesnėje FRIDGE plėtroje jau reikės pasinaudoti banko kreditu. Džiugu, kad bankai vis atviriau žiūri į jaunąją kartą, kartu su mumis ieško, kaip padėti, kaip tapti mūsų sėkmės bendraautoriais ir atrišti rankas iniciatyviems, tiems, kurie jau dabar kurią Lietuvos ateitį“, - sakė jaunasis verslininkas.
