„Išgirdę šią džiugią žinią, su vyru pagalvojome – nuostabu! Mažas vaikelis ant rankų, pats laikas pagalvoti apie erdvesnę gyvenamą vietą nei dviejų kambarių butas Pašilaičiuose. Tačiau iš karto apniko ir abejonės – ką tik išleidome paskutines santaupas išsvajotajai kelionei, kurią planavome penkerius metus“, – pasakoja Eglė.
„Ką dabar darysime naujuose namuose, kur tik tuščios sienos? Juk reikia pasidaryti bent elementarų remontą. Po truputį džiaugsmas virto nerimu – iš senojo buto turime išsikraustyti iki rudens vidurio, tai reiškia, kad privalome naujame bute įsikurti per porą mėnesių! Tai bent užduotis!”, – savo mylimajai antrina Evaldas.
Sprendimas nukrito iš dangaus (kaip ir pats butas)
Sutuoktiniai nepuolė grąžytis rankų, bet ir džiaugsmo šokiui trypti ūpo nebuvo. Netrukus Evaldo telefone suskambo nepažįstamas numeris.
„Atsiliepiau, nors dažniausiai į nepažįstamus skambučius nereaguoju - dažnai tai būna įkyrūs telepardavėjai. Paaiškėjo, kad skambino mano banko atstovas. Sakė, mano tėvų buvo informuotas, kad netrukus turėsime naują butą.
Vadybininkas, suprasdamas, kad esame jauna šeima, kuriai tikrai reikalinga paskola, pasiūlė pasinaudoti vartojimo kreditu ir susiremontuoti bei patogiai įsirengti butą. Su žmona buvome maloniai nustebinti“, – banko operatyvumą įvertino Evaldas.
Pasitarusi pora nusprendė pasinaudoti vasarišku banko pasiūlymu, juolab kad ir sąlygos buvo patrauklios. Liko tik susiplanuoti pagrindines išlaidas, sutarti dėl sutarties sąlygų ir... pradėti naujo buto remontą.
Bankas padeda kurti jaukius namus
Tai, kad lietuviams, labiausiai rūpi namų jaukumas, bankininkai seniai žino. Jie net specialias kreditavimo programas tam yra sukūrę.
Štai naujausia Šiaulių banko užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkų tyrimo centro „Vilmorus“ atlikta gyventojų apklausa parodė – jei nuspręstų skolintis pinigų iš banko, lietuviai greičiausiai juos panaudotų esamų gyvenimo sąlygų pagerinimui. Net 33 proc. lietuvių skolintųsi pinigus pirmiausiai būsto remontui, jo rekonstrukcijai ar renovacijai.
„Aktyviausiai būstą Lietuvoje atnaujinti linkusios jau finansiškai sutvirtėjusios, dažniausiai vieno - dviejų vaikų susilaukusios šeimos – tai 30-39 m. amžiaus gyventojų grupė, sudariusi beveik 49 proc. visų respondentų. Jie jau išaugę savo „pirmąjį būstą“, todėl sulaukę vidutinio amžiaus sprendžia dilemą, ar įsigyti naują būstą, ar pagerinti esamas gyvenimo sąlygas“, – teigia Šiaulių banko Bankinių produktų departamento direktorė Jurgita Bulienė.
Pakaks ne tik sienoms, bet ir baldams
Eglė ir Evaldas jau suplanavo remonto darbus, o ir baldų parduotuvėje nepamiršo apsilankyti: užsisakė virtuvės baldų komplektą, pasirinko ir kitus baldus – tiesa, kol kas už kuklią kainą, kad biudžetas neviršytų suteikto kredito.
„Vidutinio amžiaus grupės vartotojai linkę skolintis ir naujiems baldams, ir interjerui atnaujinti. Vidutinė paskola būsto remontui pernai siekė 5300 eurų – ši suma kasmet po truputį auga“, – tendenciją pastebi Šiaulių banko atstovė.
Eglė M. tikisi, kad spalį pirmojo sūnaus Mindaugo trejų metukų gimtadienį su draugais jau galės atšvęsti naujuose įrengtuose namuose.
Kreditas kartais reikalingas ir kreditui padengti
Antras pagal populiarumą poreikis, kam lietuviai ima vartojimo kreditą iš banko – savo finansinių problemų sprendimas. Apklausa rodo, kad 16 proc. respondentų įvairiuose Lietuvos miestuose imtų vartojimo kreditą būtent šiam tikslui.
Demografinis pjūvis rodo, kad savo skolų refinansavimas aktualus beveik visoms amžiaus grupėms. Jaunesni klientai banko vartojimo kreditą įvardina kaip galimą išeitį savo įsiskolinimams greitųjų kreditų bendrovė padengti, jaunos šeimos – susidariusiam šeimos biudžeto deficitui kompensuoti, o vyresnieji skolintųsi siekdami finansiškai pagelbėti savo vaikams.
„Tikimės, kad dar vieno kredito po metų ar kitų imti nereikės. Abu dirbame reklamos agentūrose, todėl pajamų turėtų užtekti. O ir motinystės pašalpa šiais laikais nėra labai maža“, – priduria sako Eglė, su meile žvelgdama į galvytę jau keliantį mažąjį sūnelį Miką. „Gerai, kad daug kuo pasirūpinome iki gimstant antram sūnui. Dabar šeimoje mažiau rūpesčių ir poreikiai ne iki debesų“, – priduria sutuoktinis.
Tarp didžiausių norų – automobilis ir mokslo finansavimas
Lietuvos gyventojų TOP 3 noru galima vadinti automobilį. Jam įsigyti ar remontuoti pinigų skolintųsi beveik 13 proc. visų apklaustųjų.
Ketvirtas noras sąraše - mokslai, jiems iš banko skolintųsi 7,4 proc. Šiaulių banko vykdytos apklausos dalyvių. TOP 5-uką uždaro ketinimai įsigyti baldų, atnaujinti ar papuošti namų interjerą - tokiems lūkesčiams iš banko skolintis nusprendžia apie 6,6 proc. apklaustųjų.
Kiekvienam poreikiui – skirtingas būdas finansuoti
„Žmonės turi įvairių poreikių, taip kaip ir bankai skirtingiems poreikiams turi sukurtus skirtingus produktus. Jeigu daugiau pinigų reikia kasdieniams poreikiams – smulkesniems pirkiniams, kelionėms - tam geriausiai tinka kredito kortelė su kredito limitu.
Tai reiškia, kad prireikus bet kada galima pasinaudoti suteiktu kredito limitu, o palūkanas reikės mok tik už panaudotą kredito limitą“, – sako Šiaulių banko Bankinių produktų departamento direktorė Jurgita Bulienė
Jeigu žmogus nori įsigyti didesnės vertės pirkinius, geriausiai tinka vartojimo kreditas. Jis labiausiai tinka, kai norima skolintis buto remontui, brangiai buitinei technikai ar baldams. Vartojimo kreditas patrauklus ne tik dėl galimybės pasiskolinti didesnę pinigų sumą, bet ir dėl kitų sąlygų – pavyzdžiui, paėmus vartojimo kreditą, galima suplanuoti ilgesnį kredito grąžinimo laikotarpį ir gauti palankesnes palūkanas.
Šiaulių banko 2016 m. duomenimis, net 56 proc. visų banko vartojimo paskolų buvo išduota būsto atnaujinimui ar remontui. Transporto priemones ir techniką lizingu pirko 21,5 proc. žmonių, o asmeninėms reikmėms skolinosi 17,3 proc. klientų.
