Kalbėdamas apie arbatpinigių kultūrą beveik 13 metų barų versle dirbantis gastrobarų „Dirty Duck“ ir kokteilių baro „Paparazzi“ bendraturtis Eduardas Orlovskis sako, jog vieno recepto nėra. Kiek arbatpinigių klientas paliks barmenui priklauso nuo daugelio dalykų: kliento tautybės, lyties, apsilankymo progos, netgi ekonominių ir politinių įvykių. Tačiau išorinės aplinkybės lemia ne viską – ne paslaptis, jog arbatpinigių dydis yra ir barmeno profesionalumo rodiklis. Laiku parodytas nuoširdus rūpestis visada bus pastebėtas ir lietuviai čia ne išimtis.
Auksiniai laikai – euro įvedimas
Padavėjai ir barmenai buvo vieni iš nedaugelio, kuriems euro įvedimas buvo palankus, bent jau pradžioje. „Klientai buvo įpratę palikti 1 ar 2 litus arbatpinigių, įvedus eurą, kurį laiką tokią pačią sumą, tik jau naująja valiuta, plikdavo ir toliau. Tai truko apie metus, kol žmonės suprato tikrąją pinigų vertę ir ėmė juos atidžiau skaičiuoti”, – pasakoja pašnekovas. Kiti pokyčiai nebuvo tokie palankūs. Po konflikto Kryme įvedus sankcijas Rusijai, Vilniuje praktiškai nebeliko rusų turistų. Tai pajuto ir sostinės barai.
E. Orlovskis juokauja, jog pasakojimai apie rusų vakarėlius ir išlaidavimą nėra iš piršto laužti. „Ir mūsų bare buvo atvejų, kai švęsdami rusai, kaip padėką už tai, kad juos aptarnavo rusų kalba, pirko brangiausio šampano, kurio kaina yra 320 Eur ir vaišindavo visus – nuo padavėjų iki valytojų”, – prisimena pašnekovas.
Per šventes arbatpinigiai ne visada šventiniai
Dar vienas metas, kai klientai tampa daug atlaidesni yra didžiosios metų šventės, todėl gruodį arbatpinigiai gerokai viršija kitų mėnesių vidurkį. „Tai bent šiokia tokia paguoda ir atlygis barmenams, kurie dirba per visas šventes”, – sako E. Orlovskis. Vilniaus barus kalėdiniams vakarėliams jau atrado ir kitų šalių įmonės.
„Sulaukiame kolektyvų iš Norvegijos, Suomijos, Anglijos. Štai praėjusių metų gruodį Kalėdas „Dirty Duck“ bare šventė muitininkai iš Londono. Užsieniečiai paprastai nustemba sulaukę puikaus aptarnavimo, kokybės ir santykinai nedidelė kainos, tad jie dosniai atsilygina arbatpinigiais” – apie naujas tradicijas pasakoja E. Orlovskis.
Kalėdas švenčiantys lietuviškų įmonių kolektyvai elgiasi atvirkščiai – kadangi įmonė viską būna apmokėjusi iš anksto, retas kuris iš svečių pasivargina papildomai atsidėkoti barmenams. Visgi pašnekovas prisimena atvejų, kai kitą dieną po vakarėlio įmonės vadovas atsiunčia padėką kolektyvui, pridėdamas ir „arbatos“ už puikų darbą.
Dosniausi skandinavai, lietuviai neatsilieka
Lietuviai jau priprato prie daugelyje šalių įprastos praktikos palikti apie 10 proc. nuo gautos sąskaitos. Nors štai anglai beveik niekada nepalieka arbatpinigių, tačiau ne iš šykštumo – Anglijoje įprasta, kad aptarnavimo mokestis yra įtraukiamas į sąskaitą.
Arbatpinigių barmenams negaili skandinavai ir šveicarai, tai E. Orlovskis nuomone, matyt lemia daug aukštesnis pragyvenimo lygis ir kainos jų gimtosiose šalyse lyginant su Lietuvos standartais. Gastrobaro „Dirty Duck“ barmenai prisimena, kai vieną savaitgalio naktį atvyko skandinavai ir paprašė kad prieš juos sustotų eilute visi dirbantys barmenai, ir už tai kiekvienas gavo po 30 eurų.
Taip pat įdomi istorija, kai vienas amerikietis pats atverdavo piniginę ir liepdavo pasiimti tiek arbatpinigių, kiek tik nori. Tik čia jau lietuviškas kuklumas neleisdavo daug arbatpinigių pasiimti.
„Kad ir kaip džiaugtumėmės klientais iš užsienio, lietuvių, bare švenčiančių gimtadienį, padėka aptarnaujančiam personalui būna didžiausia. Žinoma, tik tada jei šventė pavyko ir klientas liko patenkintas“, – priduria vyriškis. Rekordas visgi priklauso trims lietuviams, kurie už 3 degtinės šotus „Paparazzi“ bare paliko 400 eurų arbatpinigių.
Moterys atsidėkoja šypsena
Vyrai vienareikšmiškai dosnesni nei moterys – šios dažnai mano, kad padėkai užtenka ir gražios šypsenos. Pašnekovas prisimena ir atvejų, kai žmona peržiūri vyro paliktus arbatpinigius ir dalį pasiima, jei mano, kad palikta suma per didelė.
Arbatpinigių dydis neabejotinai priklauso ir nuo paties barmeno profesionalumo. „Galime ieškoti receptų, skirstyti klientus pagal tautybes, bet pagrindinė taisyklė paprasta ir nesikeičia jau daug metų – visi esame žmonės, todėl arbatpinigiai visada bus didžiausi, jei klientas jaus, kad juo rūpinamasi – paprastai, šiltai ir žmogiškai“, – sako E. Orlovskis.
Jo teigimu, mokėti užkalbinti klientą, jį išklausyti barmenui yra nepaprastai svarbu. „Klientams barmenai, kaip ir kirpėjai, dažnai atstoja psichologą – svetimam žmogui būna paprasčiau išsipasakoti, nepažįstamojo rūpestis labiau sujaudina. Tačiau visuomet įspėju savo darbuotojus, kad rūpestis turi būti nuoširdus, kitaip pradėti pokalbio su klientu net neverta” , – sako E. Orlovskis.
