Neseniai Seimas priėmė Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymą, dėl kurio labai niršo valiutos keityklų šeimininkai. Mat jie įpareigoti tikrinti asmens tapatybę, jei tik jis užsimano išsikeisti į kitokius pinigus daugiau nei 3 tūkst. eurų.
Anksčiau galiojo 6 tūkst. eurų riba, o ES direktyvoje numatyta dar didesnė – 15 tūkst. eurų. Tačiau Lietuva pasirodė superpirmūnė, nors juk legaliai įsivežti į šalį galima ir 10 tūkst. eurų.
Sujudusi valdžia ir dėl grynųjų ribojimo. Tiesa, pernai pavasarį 5 tūkst. eurų kartelė, kurią viršijus nebus leidžiama mokėti grynaisiais, Seime nebuvo nustatyta.
Užtat Vyriausybė jau palaimino dar mažesnę ribą – 3 tūkst. eurų. Toliau šia tema parlamentas diskutuos rudenį. Neabejotinai tai sukels aštrių ginčų.
Pirmiausia interneto sparta visame pasaulyje išsiskiriančioje Lietuvoje toli gražu ne visur ir ne visada galima atsiskaityti mokėjimo kortele ar banko pavedimu. Tiesa, projekte numatyta ir išimčių: jei kitoks atsiskaitymo būdas negalimas, leidžiama sumokėti ir didesnę grynųjų pinigų sumą, bet apie sandorį greitai reikės informuoti mokesčių inspektorius.
Ar bus tragedija, jei, tarkime, nuo kitų metų Lietuvoje būtų uždraustos 3 tūkst. eurų viršijančios operacijos grynaisiais pinigais? Tikrai ne. Toli gražu ne kiekvienas šalies gyventojas ir tikrai ne kas mėnesį išleidžia tokią sumą stambesniam pirkiniui, o sąskaitas ir korteles juk turi netgi senjorai.
Naują įstatymą stumiantis finansų ministras V.Šapoka tvirtino, kad taip siekiama kovoti su šešėline ekonomika. Niekas neabejoja, kad pilkojo verslo ar nusikalstamo pasaulio atstovai visuomet teikia pirmenybę gryniesiems, todėl tokie užmojai lyg ir sveikintini.
Išskyrus keletą detalių. Antai pats ministras kažkodėl numojo ranka į siūlymą labiau šviesti gyventojus ir tvirtino, kad taip šešėlis nebus pažabotas. O jis tarpsta toli gražu ne vien dėl to, kad laisvai sukasi grynieji pinigai.
Antai Kauno technologijos universiteto profesorė V.Pilinkienė bakstelėjo: net apribojus grynųjų pinigų sandorius šešėlinės ekonomikos mastas gali menkai pakisti dėl mokestinės naštos, korupcijos lygio ar kitų priežasčių. Juk mokslininkai jau seniai įrodė, kad augant mokesčiams šešėlinės ekonomikos dalis irgi didėja.
Be to, svarbiausias net ne mokesčių dydis, o kaip surinktas pajamas panaudoja valstybė. Profesorė priminė, jog danai, norvegai ar švedai, kurie moka santykinai didelius mokesčius valstybei, neteikia reikšmės jų dydžiui, nes mato akivaizdžią jų grąžą tiek namų ūkiams, tiek šalies ekonomikai.
Mūsų valdantiesiems tikrai vertėtų išgirsti tokius žodžius ir nesitikėti, kad uždraudus už stambesnius pirkinius mokėti popierinėmis kupiūromis nelegalus verslas kaipmat išnyks.
Įvedus draudimą nuo tam tikros sumos atsiskaityti grynaisiais teks gerokai pasistengti ir išleisti protingus poįstatyminius aktus, kad tokia tvarka realiai veiktų.
Juk perkant brangesnį automobilį atskirai už jo kėbulą, variklį ar salono apdailą vargu ar kas mokės. Tačiau kas kita užsakius pagaminti kad ir baldų komplektą. Neviršijant nustatytos 3 tūkst. eurų ribos galima pirmiausia grynaisiais atsiskaityti už kėdes, paskui – už stalą, virtuvės įrangą, fotelį ar dar ką nors.
Dar paprasčiau apeiti tokį įstatymą mokant už paslaugas, pavyzdžiui, buto remontą. Kaip išvengti tokių situacijų – nemažas galvosūkis draudimų šalininkams.
Kita vertus, kodėl grynuosius mėginama išstumti į paribį, jei jie yra visiškai legali atsiskaitymo priemonė? Toks klausimas kilo ne tik Lietuvoje, bet dar gerokai anksčiau Vokietijoje ir Austrijoje. Šiose šalyse irgi buvo svarstoma įvesti ribojimus, bet kilo milžiniškas visuomenės pasipiktinimas, o kai kurie politikai pritarė savo rinkėjams, ir kol kas ten tvarka nepasikeitė.
Todėl šios valstybės ir, pavyzdžiui, Slovėnija ar Islandija, nėra įvedusios jokių apribojimų.
Bene griežčiausiai šiuo atžvilgiu atrodo Graikija, kurioje be bankų paslaugų negalima apmokėti didesnės nei 500 eurų sąskaitos. Vis dėlto ši vargais negalais euro zonoje išlikusi valstybė privalėjo paklusti kreditorių reikalavimams ir nustatyti daugiau griežtesnių priemonių nei kitos šalys.
Kaimyninėje Lenkijoje be problemų grynaisiais galima atsiskaityti iki 15 tūkstančių eurų. Lietuvių mėgstamoje Anglijoje tam tikros ribos galioja tik verslininkams, tačiau ne fiziniams asmenims.
Taigi pavyzdžių Europoje yra labai įvairių. Kuriuo keliu pasuks Lietuva? Sprendžiant iš dabartinių nuostatų, greičiausiai prisidės prie tų valstybių, kuriose teisė atsiskaityti grynaisiais smarkiai ribojama.
Jeigu tai tikrai padės kovoti su šešėliu, gal ir neblogai, tačiau laisvės piliečiams ir verslui tikrai bus mažiau.
