Pasirodo, prarandama ar išmetama beveik trečdalis pagaminto maisto pasaulyje – tiek išsivysčiusiose, tiek ir besivystančiose šalyse.
Kovai su šiuo reiškiniu Europos Komisija 2016 m. sukūrė vadinamąją ES platformą dėl maisto švaistymo ir maisto atliekų.
Ši platforma vienija ES valstybių narių atsakingų institucijų atstovus ir nevyriausybines organizacijas, siekiančias spręsti maisto atliekų keliamas ekonomines, aplinkos ir socialines problemas.
Skatinamas bendradarbiavimas tarp visų maisto grandinės dalyvių, stengiamasi greitinti ES pažangą ir iki 2030 m. kiek įmanoma sumažinti maisto atliekų susidarymą.
Platforma vienija 70 narių: 33 viešojo sektoriaus subjektus (visų valstybių narių, ES institucijų ir tarptautinių organizacijų atstovai) ir 37 narius, atstovaujančius maisto grandinę, vartotojus ir kitas nevyriausybines organizacijas.
ES Platformos dalyvių susitikimų metu buvo parengti dokumentų projektai, kuriuos šiemet planuojama patvirtinti ES lygmeniu. Šie dokumentai palengvins perteklinio maisto atidavimą labdarai, panaudojimą gyvūnams šerti.
Be to, kuriama vieninga maisto atliekų matavimo metodika, šiemet pradės veikti interneto svetainė, skirta maisto švaistymo prevencijai ir gerajai praktikai skleisti. Prancūzija ir Italija jau turi maisto švaistymą reglamentuojančius įstatymus, jos aktyviai dalinasi savo patirtimi šioje srityje.
„Preliminariais skaičiavimais, beveik kiekvienas Lietuvos gyventojas kasmet išmeta apie 50 kg maisto, kuris dar galėtų būti suvartotas. Maisto švaistymo problema pradėta spręsti ir Lietuvoje.
Praėjusiais metais Lietuvos mokslo taryba iniciavo tyrimą „Švaistomo maisto mažinimo ir jo perskirstymo nepasiturintiems asmenims galimybių analizė“. Šio tyrimo medžiagos pagrindu bus pateiktos maisto surinkimo ir perdavimo nepasiturintiems rekomendacijos.
Be to, Aplinkos ministro iniciatyva, šių metų kovą pradėjo veikti koordinacinė darbo grupė maisto atliekų prevencijos ir tvarkymo priemonėms nustatyti. Ši darbo grupė išanalizuos esamą situaciją maisto atliekų prevencijos ir tvarkymo srityse, bus peržiūrėtas šių sričių teisinis reguliavimas.
Specialistai turės pasiūlyti teisinius ir organizacinius sprendimus, kurie padėtų tinkamai tvarkyti maisto atliekas mūsų šalyje“, – komentavo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vedėjos pavaduotoja Loreta Mačytė.
L. Mačytės teigimu, Lietuva aktyviai dalyvauja ir ES Platformos veikloje, teikia pasiūlymus ir pastabas svarstomiems dokumentams.
Nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. pradėjo veikti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistų parengtas Labdarai ir paramai skirto maisto tvarkymo aprašas. Šiuo dokumentu siekiama mažinti maisto švaistymą, tuo pačiu užtikrinti, kad labdarai ir paramai skirtas maistas būtų saugus.
Taip pat leista labdaros organizacijoms maisto produktus perpakuoti, perfasuoti ar perrūšiuoti, užtikrinant privalomą šių produktų ženklinimo informaciją.
Pasak specialistės, VMVT taip pat parengė Negyvūninio maisto naudojimo gyvūnams šerti tvarkos aprašą, kuriame numatyta, kad maisto tvarkymo subjektai (išskyrus viešojo maitinimo įmones) gali netinkantį prekybai (pavyzdžiui, dėl mechaniškai pažeistų pakuočių ar jų deformacijos) negyvūninį maistą - grūdus ir jų produktus, sėklas, riešutus, ankštines kultūras, duonos ir pyrago gaminius, makaronus, bulvių gaminius, aliejų, daržoves, vaisius - atiduoti ūkio subjektams.
Tokie produktai turi nekelti pavojaus žmonių ir gyvūnų sveikatai: negali būti sugedę, papuvę, supelėję, pakuotės negali būti užterštos liekanomis, kitomis medžiagomis ar kenkėjais. Juose neturi būti gyvūninių produktų.
