Beveik pas penktas gyventojas, pernai pirkęs šaldytuvą ar šaldiklį, jį pirko ne todėl, kad anksčiau jo neturėjo ar senasis sugedo. Tiesiog jiems prireikė dar vieno.
Tokia tendenciją paaikėjo Elektronikos platintojų asociacijos (EPA) užsakymu atliktus reprezentatyvią gyventojų apklausą.
Šio tyrimo duomenys liudija, kad antrą šaldytuvą ar šaldiklį dažniausiai perka studentai, namų šeimininkės ar pensinio amžiaus žmonės, tikėtina, norėdami užšaldyti maistą ir tokiu būdu taupyti išlaidas.
Senų šaldytuvų neišmeta
„Elektronikos platintojų asociacija (EPA) yra ne pelno siekianti organizacija, kurios tikslas – įgyvendinti elektronikos gamintojų ir importuotojų socialinę atsakomybę.
Renkame elektronikos atliekas ir finansuojame jų saugų sutvarkymą ar perdirbimą. Šaldytuvai ir šaldikliai laikomi pavojingomis atliekomis dėl jų sudėtyje esančių freono dujų. Jos, patekusios į aplinką, ardo ozono sluoksnį, todėl šiai kategorijai skiriame ypatingą dėmesį ir aiškinamės, kiek tokių atliekų ir kur jos yra.
Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad Lietuvoje tik 5 proc. šaldytuvų ir šaldiklių gyventojų namuose, soduose, kaimuose yra nenaudojami, o tūkstančiui namų ūkių tenka net 1272 naudojamų šaldytuvų ir šaldiklių“, – pasakoja EPA direktorius Linas Ivanauskas. Tiesa, tyrimo duomenys atskleidė, kad šaldytuvai ir šaldikliai yra tie elektronikos įrenginiai, kurie namuose naudojami ilgiausiai. Net 16 proc. šaldytuvų ir šaldiklių naudojami 11 metų ir ilgiau.
Pirko po antrą
Tyrimo duomenimis, 18 proc. gyventojų, pernai pirkusių šaldytuvą ar šaldiklį, jį pirko papildomai, t. y. kaip antrą reikalingą.
Panagrinėjus apklausos rezultatus per sociodemografinius rodiklius, paaiškėjo, kad dažniausiai šaldytuvai ir šaldikliai papildomai buvo reikalingi į pensiją išėjusiems asmenims (jie sudarė 29 proc. respondentų, pernai pirkusių papildomai reikalingą šaldytuvą ar šaldiklį), studentams/moksleiviams (33 proc.) ir namų šeimininkėms (33 proc.).
Įdomu tai, kad poreikis įsigyti papildomą šaldytuvą ar šaldiklį yra didelis ir panašus tiek kaimo vietovėse (26 proc.), tiek didžiuosiuose miestuose (21 proc.).
Gali užteršti aplinką
Tyrimo rezultatai rodo gyventojų įprotį namuose laikyti didesnį maisto produktų kiekį – apsipirkti ilgesniam periodui ar šaldytis sezonines daržoves, vaisius ir t. t., ir tokiu būdu mažinti išlaidas.
„Kai gyventojai perka naują šaldytuvą ar šaldiklį kaip papildomai reikalingą, elektronikos atlieka nesusidaro. Visgi, jeigu kalbėtume apie tuos atvejus, kai naujas pakeičia seną, tai trečdalis gyventojų teigė, kad nereikalingu šaldytuvu ar šaldikliu atsikratė iškart, 15 proc. gyventojų iki atsisakymo namuose juos laikė iki 1 mėn., dar tiek pat – 2–3 mėn.
Nemaža dalis atliekomis tapusius šaldytuvus ir šaldiklius laiko metus ar net ir ilgiau: 11 proc. – 7-12 mėn., 11 proc. – 1-2 metus, 14 proc. – 3 m. ir ilgiau.
Tai yra gana rizikinga, nes atlieka tapusi elektronika laikoma netinkamomis sąlygomis pradeda irti ir kelti pavojų aplinkai. Tuo tarpu kalbant apie šaldytuvų ir šaldiklių atliekas – jos priskiriamos prie pavojingųjų kategorijos“, – atkreipia dėmesį L. Ivanauskas. Jis priduria, kad nebenaudojamų šaldytuvų ir šaldiklių gyventojai išmesti neprisiruošia, nes greičiausiai mano, kad juos reikia kažkur išvežti patiems, o tam reikalinga didesnė transporto priemonė.
Reprezentatyvią gyventojų apklausą EPA užsakymu atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Apklausa atlikta vasario 17–24 dienomis, jos metu apklausta 1013 gyventojų iš visos Lietuvos.
