Skirtingos kartos turi skirtingą pasaulėžiūrą ir vertybes. Kasmetinė specializuoto paskolų banko „Bigbank“ užsakymu tyrimų bendrovės „Vilmorus“ atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa atskleidė, kad „kūdikio bumo“, X ir Y kartų atstovai turi ne tik skirtingą požiūrį į gyvenimą, tačiau skiriasi ir jų finansinė elgsena. Vyresniosios kartos atstovai labiau linkę savo tikslų siekti taupydami, o jaunimas buities gerinimo nelinkęs atidėlioti.
Net 85 proc. vyresnių nei 70 metų respondentų, paklaustų, ką darytų, jei norėtų įsigyti didesnį pirkinį, tokį kaip viryklė, skalbimo mašina, automobilis, nurodė, kad reikalingą sumą taupytų ir tik 5 proc. reikalingam pirkiniui skolintųsi iš finansinės institucijos ar artimųjų. Uždavus tokį patį klausimą 18-29 m. amžiaus šalies gyventojams, tik 58 proc. nurodė, kad taupytų, o skolintomis lėšomis pirkinį įsigytų 37 proc. jaunesnio amžiaus respondentų.
Specializuoto paskolų banko „Bigbank“ Lietuvos filialo vadovas Rolandas Norvilas sako, kad analizuojant labiausiai nutolusių amžiaus grupių nuostatas ir matant tokius didelius skirtumus, galima kalbėti apie finansinės elgsenos lūžį.
„Skirtumai tarp kartų yra akivaizdūs. Jaunimas daug liberaliau žiūri į buities gerinimą ir savo poreikių tenkinimą, tam ieško įvairių finansinių galimybių. Nereikėtų nuvertinti ir gyvenimiškos patirties. Prisimenant istorines aplinkybes, kuo vyresnis žmogus, tuo didesnį nepriteklių jam teko patirti, todėl vyresni žmonės rezervuotai ir atsargiai žiūri į finansinius įsipareigojimus. Laikai pasikeitė, bet prisiminimų įspaudas liko. Jaunimas neturi to, todėl jų elgsena yra daug optimistiškesnė ir laisvesnė. Lyginant mūsų ir kitų, kad ir Skandinavijos šalių gyventojų elgseną ir polinkį skolintis, lietuviai yra vis dar pakankamai konservatyvūs, net ir jaunimas“, – sako R. Norvilas.
Iš apklausos aiškėja, kad „kūdikių bumo“ kartos atstovai, kurie šiuo metu yra 50 metų amžiaus ir vyresni, konservatyviausiai žiūri į daiktų įsigijimą skolintomis lėšomis. 78 proc. šios kartos atstovų didesniam pirkiniui taupytų, o skolintomis lėšomis savo pirkinius finansuotų vos 13 proc. respondentų.
X kartos atstovai, kuriems dabar yra 30-49 metų, nuosaikiau žiūri į finansus. Jie pagal savo nuostatas artimesni jaunesnei kartai nei vyresnei. Už skolintus pinigus 32 proc. šios kartos atstovų gerintų savo buitį, o taupymą pasirinktų 66 proc. Y karta, kurią sudaro 18-29 amžiaus jaunuoliai, labiausiai linkusi daiktus įsigyti nedelsiant. 37 proc. šios kartos atstovų pirkiniui skolintųsi, o 58 proc. būtų linkę taupyti.
„Bigbank“ Lietuvos filialo vadovas R. Norvilas nurodo, kad skirtingų kartų finansinę elgseną lemia ne tik nuostatos, bet ir finansinės aplinkybės, gyvenimiška patirtis. „Klausiant apie motyvus, kodėl būtų skolinamasi pirkiniui, vyresnio amžiaus žmonės dažniausiai rinkosi finansinį motyvą – jie negalėtų sau leisti už pirkinį sumokėti didesnės sumos. Žinant, kad darbo rinka nėra tokia palanki vyresnio amžiaus žmonėms, o vėliau – ir pensijos mažos, toks pasirinkimas nestebina. Jaunesni gyventojai akcentavo gyvenimo kokybę – jie skolinasi, kad pagerintų buitį, nes komfortabiliai nori gyventi dabar. Be to jaunimas tik pradeda kurti savo gyvenimą ir tiki, kad jų pajamų kreivė kils aukštyn“, – teigia R. Norvilas.
55 proc. 18-29 m. respondentų rinkosi skolintis didesniems daiktams dėl gyvenimo sąlygų gerinimo, o tokių vyriausioje amžiaus grupėje buvo tik 22 proc. Vyresnieji beveik dvigubai dažniau nurodė skolinimąsi dėl finansinių motyvų (78 proc.) nei jauniausieji respondentai (44 proc.), rodo apklausos duomenys.
„Bigbank“ užsakymu pirmą kartą reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa apie skolinimąsi buvo atlikta 2015 m. Šiemet ji atlikta trečią kartą. Kovo mėnesį visoje Lietuvoje buvo apklausti 1002 vyresni nei 18 metų šalies gyventojai.
