2017 m. pirmąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2016 m. laikotarpiu, Lietuvos kredito unijos buvo suteikusios penktadaliu daugiau paskolų, o indėlių portfelis išliko toks pat. Minimaliai augo pajinis kapitalas ir mažėjo turto vertė.
„Pirmų trijų šių metų mėnesių kredito unijų veiklos rezultatas teigiamas. Jį lėmė tai, kad išlaidos mažėjo sparčiau negu pajamos. Kaip įprasta, didžiausią kredito unijų pajamų dalį – 80 proc. – sudarė pajamos iš palūkanų. Didžiausią išlaidų dalį – 63 proc. – sudarė operacinės išlaidos“, – sako Lietuvos banko Riziką ribojančios priežiūros departamento direktorė Ramunė Bagdonienė.
Per pirmą šių metų ketvirtį 43 kredito unijos uždirbo 1,8 mln. Eur pelno, tačiau 29 kredito unijos patyrė 1,5 mln. Eur nuostolį. Tai sumažino sektoriaus pelną iki 0,3 mln. Eur, tiesa, jis 0,1 mln. Eur didesnis nei to paties 2016 m. laikotarpio pelnas.
Kredito unijos suteiktų paskolų vertė sudarė beveik 350 mln. eurų. Nuo metų pradžios fiziniams asmenims suteiktų paskolų suma išaugo 8,5 mln. Eur, suteiktų juridiniams asmenims – 2,3 mln. Eur. Tačiau, kredito unijų nariams laiku nevykdant vis daugiau įsipareigojimų, padidėjo ilgiau negu 60 dienų pradelstų paskolų bei už skolas perimto turto ir visų paskolų santykis.
Kredito unijų pajinis kapitalas kovo pabaigoje sudarė 57,2 mln. Eur – beveik ketvirtadalį jo sudarė tvarūs pajai, kuriais dengiami kredito unijų patirti nuostoliai.
Nuo metų pradžios šių pajų dalis visame pajiniame kapitale padidėjo daugiau nei 10 proc. punktų, tačiau ir toliau kredito unijos turės jį stiprinti, kad būtų vykdomi šio sektoriaus reformos įgyvendinamųjų įstatymų reikalavimai.
Kredito unijų turtas, prieš žemės ūkio darbų sezoną išaugus lėšų poreikiui, šių metų pirmąjį ketvirtį sumažėjo 1,4 proc. ir kovo pabaigoje sudarė 649,5 mln. Eur (2,5 proc. bankų sistemos turto). Priimti indėliai, kuriais finansuojama beveik 90 proc. turto, dėl jau minėtos priežasties nuo metų pradžios taip pat sumažėjo ir ketvirčio pabaigoje, kaip ir prieš metus, sudarė 580,8 mln. Eur.
„2017-ieji kredito unijoms – apsisprendimo laikotarpis. Vykdant sektoriaus sisteminę pertvarką iki metų pabaigos jos turi tapti bankais arba stoti į centrines kredito unijas. Tokį pasirinkimą numato kredito unijų reformą reglamentuojantys įstatymai“, – sako R. Bagdonienė.
Ji priduria, kad kredito unijų turto kokybės vertinimo proceso metu nustatyti veiklos trūkumai patvirtino sektoriaus pertvarkos būtinumą. Tiesa, kol kas baigtas dar ne visų kredito unijų turto kokybės vertinimo procesas. Kai kurioms jų gali tekti koreguoti turto vertę dėl patirtų su tuo susijusių išlaidų. Todėl daliai kredito unijų kapitalo stiprinimas yra vienas iš svarbiausių strateginių tikslų.
Lietuvos bankas vienai kredito unijai jau davė sutikimą persitvarkyti į specializuotą banką, dar viena kredito unija pateikė sutikimui gauti reikalingus dokumentus. Trylika kredito unijų 2017 m. balandį įsteigė naują Jungtinę centrinę kredito uniją ir pateikė Lietuvos bankui dokumentus atitinkamai licencijai gauti.
Šiuo metu šalyje veikianti 71 kredito unija vienija daugiau nei 160 tūkst. narių. Dviejų kredito unijų veikla šiais metais buvo nutraukta. Kovo pabaigoje veiklos riziką ribojančių normatyvų (kapitalo pakankamumo ir didžiausios paskolos sumos vienam skolininkui) nevykdė 13 kredito unijų.
