Kadaise pastatus visoje Lietuvoje stačiusios, tačiau dabar jau bankrutavusios vienos Vilniaus statybų bendrovės vadovas savo kailiu patyrė, ką reiškia priklausomybė nuo azartinių žaidimų.
„Tai blogiau nei narkotikai“, – įsitikinęs kazino savo gyvenimą sugadinęs 36 metų vilnietis A.G.
Per dvejus metus lošimo namuose švaistęs pinigus verslininkas prarado viską: verslą, turtą, šeimą, draugus, pralošė net gyvenamąjį namą.
Kažkada pasiturimai gyvenęs, net limuzinu su asmeniniu vairuotoju važinėjęsis vyras neturėjo už ką nusipirkti net duonos. Šiuo metu jį išlaiko artimieji.
Kvietė išsižadėjusį lošėją
Pamėginti atsikratyti gyvenimą laužančios priklausomybės vyrui padėjo sesuo.
Jos paakintas vyras Lošimų priežiūros tarnybai parašė prašymą neįleisti jo į šalyje veikiančius lošimo namus.
Tačiau vilniečio noras atsilošti buvo stipresnis – jis vėl pabandė peržengti kazino slenkstį.
Paaiškėjo, jog prablaivėjimo akimirką pasirašytas prašymas daugiau neįleisti į kazino neveikia, – lošimo namų darbuotojai patys skambindavo buvusiam nuolatiniam klientui ir viliodavo ateiti.
Iš pradžių porą kartų jam teko rašyti vienkartinius prašymus leisti lošti, kurie stebuklingai panaikino „Tornado“ pasižadėjimą Lošimų priežiūros tarnybai neįleisti šio asmens.
Vėliau net vienkartinių prašymų įleisti lošimo namai iš vilniečio nebereikalavo.
Pralošė ir sesers pinigus
Riedėjimą į prarają sustabdė vienas lemtingas vakaras praėjusių metų gegužę, kai vyras iš karto pralošė beveik 24 tūkst. eurų.
Vilnietis pralošė ne tik savo 4,5 tūkst. eurų, bet ir banko sąskaitoje buvusius 12 tūkst. eurų, kurie priklausė seseriai.
Vyras turėjo jos banko kortelę, iš kurios grynino pinigus nubėgdamas prie bankomato, esančioje kitoje gatvės pusėje.
Tačiau užvirusio azarto neapmalšino netgi ir tie į balą išmesti pinigai.
Vilnietis tą patį vakarą lombarde užstatė apie 5 tūkst. eurų kainuojančią auksinę grandinėlę, o kelis tūkstančius eurų jam paskolino kiti kazino klientai.
Anot A.G., kazino nuolat trinasi asmenys, pasiruošę paskolinti užsikabinusiems lošėjams.
Vyras mano, kad už tokias paslaugas jie iš kazino gauna papildomą atlygį.
Kitą rytą supratus, kad kazino pralošti ne tiktai paties, bet ir jam patikėti sesers pinigai, vyrą apėmė siaubas.
Iš pradžių padedamas artimųjų vilnietis kreipėsi į „Tornado“ kazino prašydamas sugrąžinti tą vakarą praloštus pinigus, nes lošimo namai jo iš viso neturėjo teisės įsileisti.
Tačiau kazino administracija iš nelaimingo lošėjo tik išsišaipė ir pasakė, kad pinigų negrąžins.
Tuomet vyras kreipėsi į teismą ir paprašė priteisti praloštus 24 tūkst. eurų.
Ilga kova dėl vaizdo įrašų
Uždaruose teismo posėdžiuose ši neįprasta civilinė byla buvo nagrinėjama beveik metus.
Sunkiausia vilniečiui buvo teismui įrodyti, kad šią sumą iš tiesų pralošė kazino.
Tik paprašius trečią ar ketvirtą kartą pavyko išsireikalauti kazino salės vaizdo įrašą. Jame buvo aiškiai matyti, kad A.G. lošia prie ruletės ir lošimo automatų.
„Mums pasisekė, kad sutapo pinigų išsigryninimo bankomate laikas su jo grįžimais į kazino.
Taip pavyko įrodyti, kad iš sąskaitos paimti pinigai buvo pralošti būtent tą vakarą“, – apie nelengvą teismo procesą pasakojo vilniečio advokatas Mantas Arasimavičius.
Kaip praloštus pinigus teismas pripažino sumą, kurią vyras gavo lombarde užstatęs auksinę grandinėlę.
Tačiau vilniečiui nepavyko įrodyti, kad buvo pralošti jo atsinešti ir pasiskolinti pinigai.
„Teismas taip ir negavo vaizdo įrašo, užfiksavusio, kaip ieškovas jau lošia atėjęs dar prieš vidurnaktį iš savo pinigų.
Be to, ko gero, kazino sąmoningai pateikė prastos kokybės sunkiai įžiūrimą vaizdo įrašą, kuris fiksuoja tiktai 5 kadrus per sekundę.
Jeigu teismas būtų gavęs tokios kokybės įrašą, kokį kazino naudoja savo reikmėms, būtume suskaičiavę visus praloštus pinigus“, – teigė advokatas.
Negalėjo būti įleistas
Civilinę bylą išnagrinėjęs teismas savo sprendimą grindė tuo, jog lošėjas negalėjo būti įleistas į lošimo namus ir jam negalėjo būti leista lošti.
Iki pinigų pralošimo dienos asmuo Lošimų priežiūros tarnyboje buvo pateikęs prašymą dėl savanoriško neįleidimo į lošimo namus. Šis prašymas buvo persiųstas visiems socialiai atsakingo lošimo programoje gera valia dalyvaujantiems lošimų rengėjams.
Teismas išaiškino, jog savanoriškai prisiėmę asmens neįleidimo įsipareigojimus lošimo organizatoriai juos privalėjo vykdyti, o neįvykdę atliko neteisėtus veiksmus.
Teismas pabrėžė, kad net ir vienkartiniai prašymai įleisti į lošimo namus negalėjo pateisinti to, kad ieškovas buvo įleidžiamas į kazino.
Jau taikoma administracinė atsakomybė
Nuo šių metų gegužės įsigaliojo Azartinių lošimų įstatymo pakeitimas, kuris asmenų prašymams neleisti lošti suteikia teisinę galią.
Anksčiau savanoriškai galėjusius laikytis įsipareigojimo neįleisti to prašiusių asmenų lošimų organizatorius dabar šį draudimą vykdyti įpareigoja įstatymas.
Asmenis, pateikusius prašymus, bus draudžiama įleisti į lošimų organizavimo vietas ir leisti jiems dalyvauti nuotoliniuose lošimuose jų prašyme nurodytą laikotarpį. Jo nenurodžius – 2 metus. Trumpiausias apribojimo laikotarpis – 6 mėnesiai.
Atsiimti pateiktą prašymą arba sutrumpinti jo galiojimo terminą bus galima ne anksčiau kaip po 6 mėnesių.
Už šio draudimo nepaisymą pirmą kartą numatyta nuo 1,5 iki 4,3 tūkst. eurų, o už pakartotinį pažeidimą – nuo 4,2 iki 6 tūkst. eurų bauda, kuri skiriama asmenį įleidusiam kazino darbuotojui.
Tačiau, teisininkų manymu, net ir tokia pataisa išsaugo spragą kazino piktnaudžiauti. Kazino administracija gali kompensuoti savo darbuotojams skiriamas baudas, o juridinio asmens atsakomybės įstatymas nenumato.
Palangiškiui nepavyko atgauti pinigų
„Nesės“ kazino praloštus pinigus pernai mėgino prisiteisti ir 46 metų palangiškis Kęstutis Puškorius (nuotr.). Net du kartus prašymus niekada jo nebeįleisti į kazino rašęs vyras vėliau kazino netrukdomai lankėsi net 32 kartus ir ne sykį būdavo kviečiamas atsiimti kažkokio prizo.
Po kiek laiko atsipeikėjęs palangiškis suskaičiavo, kad kiek daugiau nei per metus jis „Nesės“ kazino pralošė ne mažiau kaip 15 tūkst. eurų, ir šią sumą paprašė priteisti iš savo įsipareigojimų nevykdžiusių lošimo namų.
Tačiau vyras teismuose nieko nepešė, nes nesugebėjo įrodyti kazino praloštos sumos. „Nesės“ kazino atstovė įrodinėjo, kad lošimo namai registruoja tik 1000 eurų sumą viršijančias pinigines operacijas, o ieškovas teigė, kad jis pinigus pralošdavo nedidelėmis sumomis.
Be to, K.Puškorius negalėjo pagrįsti, kad prašomą 15 tūkst. eurų sumą galėjo turėti.
Nors palangiškio skundą atmetęs Klaipėdos apygardos teismas ir pripažino, kad po prisiimtos prievolės neįsileisti to siekiančius asmenis kazino veikė neteisėtai, tuomet įstatymas už tai jokios atsakomybės lošimo namams nenumatė.
