Verslo angelų fondas, kurio partneris yra A.Strumskis, kasmet peržiūri apie 200 įvairiausių verslo planų. Jis džiaugiasi, kad jaunas Lietuvos verslas kaip niekad optimistiškas, bet pripažįsta, kad dar yra ko mokytis.
Eksperimentai ir rizika
„Savo esme jaunas verslas yra eksperimentai“, – sakė A.Strumskis. Vis dėlto, verslo steigime, kaip ir bet kokioje kitoje veikloje, yra tam tikri metodikai bei metodikos.
„Nėra taip, kad atsistoji, sugalvoji idėją ir viskas. Yra tam tikri verslo steigimo pagrindai, taisyklės, kurių verta laikytis“, – pasakojo verslo angelas. Jo teigimu, metodų aiškinimu galėtų užsiimti aukštosios mokyklos, tačiau mūsų šalyje jos to nedaro. Lieka tik privataus sektoriaus iniciatyvos.
Čia susiduriama ir su paradoksu – reikia mokėti kurti naują verslą, bet jokios žinios neapsaugo nuo rizikos, kuri taip pat neatsiejama kiekvieno jauno verslo dalis.
„Kitose šalyse valstybė prisideda prie rizikos kompensavimo, bet pas mus to faktiškai nėra“, – sakė A.Strumskis. Čia atsakomybę prisiima verslo angelai ir investuotojai.
„Čia reikia suvokti, kad ne visi verslai išauga. Ir kad verslo plėtra – ilgalaikis procesas. Yra nemažai būdų sukurti bumą per 3-4 metus, bet jei šnekame apie ilgalaikius dalykus, verslo kūrimas gali trukti ir 5, ir 10, ir 15 metų“, – kalbėjo A.Strumskis.
Svarbiausia – ne eurai
Nors kalbėdami apie naujus verslus daugelis įsivaizduoja didžiules pinigų sumas ir investuotojus bei svajoja apie milijonines imperijas, ekspertas įsitikinęs, kad nėra jokios gėdos kurti ir šeimyninį verslą.
„Tada ir kontrolės mažiau, ir investuotojų mažiau reikia, ir finansuoti galima lengviau. Praktiškai visa Vokietijos ekonomika paremta šeimos verslu“, – pasakojo A.Strumskis.
Kalbėdamas su mažų verslų valdytojais jis neretai išgirsta, kad šiems investuotojų ar verslo angelų net nereikia – šeimos verslui nereikia labai daug pradinių resursų ir galima pačiam kontroliuoti visus procesus bei plėtrą.
Ir tai tikrai nereiškia, kad iš smulkaus verslo neuždirbsite: „Viską lemia ne eurai, o tai, kiek žmonių sugebėsite sudominti savo produktus“.
A.Strumskis sutinka, kad kiekvieno verslo esmė – pelnas, bet savo veiklą jaunas verslas turėtų orientuoti ne į pelno siekimą, o į kuo didesnio žmonių kiekio aptarnavimą.
„Tai tikrai duoda žymiai geresnius rezultatus ir eurai tada tikrai ateis“, – įsitikinęs verslo angelas.
Užauginti
Maisto užsakymo ir pristatymo platformos „FoodOut“ valdybos pirmininkas Tomas Martūnas įsitikinęs, kad geros idėjos verslui neužtenka.
„Visuomet sakiau, kad jei turi idėją, vadinasi turi šimtą procentų absoliutaus nulio, nes visa esmė yra tos idėjos vystymas, sugebėjimas ją vesti tolyn“, – kalbėjo verslininkas.
Dažniausiai pirmas iššūkis, su kuriuo verslininkai susiduria sugalvoję idėją – jos finansavimas. „Bankai ne investuoja, o skolina, tad turėdami tik idėją čia tikrai neikite“, – patarė T.Martūnas.
Galima kreiptis į rizikos fondus arba verslo angelus ir bandyti juos įtikinti savo idėja. „Jei tavimi patiki rizikos fondas ar verslo angelai, tu praktiškai esi popierinis milijonierius. Reikia tik uždirbti tą milijoną“, – sakė verslininkas.
Tiesa, pirmiausia jis pataria pabandyti savo idėja sužavėti tuos, kurie arčiausiai – artimuosius ir draugus. Taip galima ir pasitikrinti ir prisitraukti jei ne milijoną, tai bent šiek tiek investicijų.
„Šiuo momentu 20 tūkst. eurų tikrai užtenka, kad turėtum produktą, galėtum jį parodyti klientams ir nuspręsti – reikia tai toliau vystyti ar ne“, – kalbėjo verslininkas.
Nebijoti paleisti
Jei nusprendžiate verslą plėsti, prireiks daugiau lėšų – iki 200 tūkst eurų. „Tuomet jau reikia tikrai išvystyti produktą, suburti gerą komandą ir išplisti bent vienoje rinkoje“, – sakė T.Martūnas.
Jis patarė nesitikėti, kad pelnas ateis greitai – investuotojai su šypsena žiūri į verslo planus, kuriuose jau po 6-9 mėnesių žadamas pelnas. „Kai viskas susijungia, kai atsiranda bent nedidelis pelnas, tuomet galima kreiptis į banką dėl didesnių pinigų tolimesnei plėtrai“, – kalbėjo T.Martūnas.
Jis pabrėžė – į banką reikia kreiptis tuomet, kai sekasi gerai, o ne kai jau svyla padai. Tad vos pajutus, kad uždirbate, šiuos pinigus verslininkas pataria investuoti, vietoje naujo automobilio pirkimo.
„Tuomet lieka toliau galvoti apie plėtrą ir nebijo to, kad verslui išsivysčius gali netekti jo kontrolės. Nereikia bijoti užleisti savo vietos. Tu nesi nepakeičiamas – jei surandi žmogų, kuris tau, kaip verslininkui, gali generuoti didesnį pelną, turi būti pasiruošęs užleisti jam savo vietą“, – kalbėjo T.Martūnas.
