Didžiausia investuotojų grupė Lietuvoje – kaupiantys pensijai ir investuojantys į pensijų fondus. T.Medaiskis šiandien jau pensininkas, bet II pakopos pensijų fonde jis dalyvavo 12 metų.
„Tyrimo tikslas buvo kuklus – norėjau pasižiūrėti ne prielaidomis, o remdamasis faktais kaip dalyvis, kuris pasirinko dalyvavimą II pakopos fonde. Norėjau sužinoti – laimėjau ar ne iš to“, – pasakojo profesorius.
Paliečia visus
2004–2016 metais dalyvių pensijų fonduose skaičius nuolat augo ir apdraustųjų skaičius praktiškai pasiekė 90–95 proc.
„Taigi dabar jau yra taip, kad ką nors keičiant tai paliestų praktiškai visus Lietuvos žmones“, – sakė T.Madaiskis.
Jis atliko didžiulį darbą – skaičiavo, kokios buvo vidutinės įvairių fondų grąžos, kiek pensininkai prarado iš socialinio draudimo, taip pat pagal specialias formas apskaičiavo, kokia galėtų būti papildoma pensijos dalis, kaip keitėsi tarifai įmokos daliai.
Galiausiai buvo gauti vidutines pajamas uždirbusio pensininko rezultatai. Išlošė jis ar ne?
Senoji tvarka
Pirmiausia buvo apskaičiuota, kokią pensiją turėtų gauti žmogus, uždirbęs vidutines pajamas ir pensijai kaupęs 2004–2012 metais.
Kadangi kaupiant pensijai jos bazinė dalis mažėja, toks pensininkas kas mėnesį praras 9,2 euro nuo pensijos.
Iš kaupimo sukauptos lėšos priklauso nuo fondų ir to, kaip jiems sekėsi investuoti. Skaičiuojant vidurkį, tokie pensininkai turėtų būti sukaupę apie 2000 eurų.
Pavertus juos anuitetu, tai yra kas mėnesį mokama priemoka prie pensijos, ir palyginus su prarastais 9,2 euro vidutinis pensininkas turėtų uždirbti papildomai 0,83–4,23 Eur per mėnesį.
„Rezultatas priklauso nuo to, kaip fondams sekėsi investuoti. Bet kuriuo atveju rezultatas gaunamas teigiamas, bet tikrai kuklus – vienam kavos puodeliui per mėnesį“, – pasakojo T.Madaiskis.
O šiandien?
Reikėtų nepamiršti, kad 2013 m. Lietuvoje buvo įvykdyta pensijų reforma. Dalyvavimo tarifas nuo 5,5 proc. sumažėjo iki 2 proc., žmonės buvo skatinami prisidėti savomis lėšomis, jiems teikiant ir valstybės subsidiją. Dabar taip kaupiančiųjų pensijai yra apie 560 tūkst.
Tokia tvarka veikia ir šiandien, dėl to profesorius nusprendė apskaičiuoti, kaip pasikeis dabar kaupiančiųjų pensijai uždarbis.
2004–2018 metais pensijai kaupę, taigi tuojau į pensiją išeisiantys žmonės, per 14 metų turėtų būti sutaupę apie 5 tūkst eurų. Tiesa, kas mėnesį jie turėtų prarasti kiek daugiau – 14,5 Eur bazinės pensijos.
Rezultatas? Tokių žmonių anuitetas turėtų siekti 22–26 eurus, o iš viso žmonės laimėtų 8–11 eurų per mėnesį.
„Tai jau didesnė suma, bet taip pat negali sakyti, kad ji sensacinga“, – kalbėjo T.Madaiskis. Jo teigimu, uždarbiai iš kaupimo II pakopos pensijų fonde nėra dideli, bet išlieka teigiami, uždirbo net tie, kurie kaupė ekonomiškai ypač sunkiu laikotarpiu.
„Dar reikėtų nepamiršti, kad čia apskaičiuotas trumpas kaupimas. Kaupiant daugiau metų grąža turėtų būti kiek didesnė. Nors sensacingų skaičių tikėtis nereikėtų“, – išvadą padarė profesorius.
