2009-ųjų lapkričio 19-ąją, apie vidurnaktį, kažkur Ženevos pakraštyje, įkaušęs jaunuolis sėdo prie „Lamborghini“ vairo. Jis ką tik išėjo iš vakarėlio, kuris vyko penkių žvaigždučių viešbučio „Hotel de la Reserve“ bare. Tepraėjo kelios minutės, kai prabangus automobilis, lėkęs 150 km per valandą greičiu, taranavo priešais važiavusį „Volkswagen Golf“. Pastarojo vairuotojas, 70-metis pensininkas iš Vokietijos, patyrė sunkias traumas ir pateko į reanimaciją.
Nespėjus atvykti policijai, įkaušęs vairuotojas Zija Babajevas, padedamas savo draugužių – Alekpero ir Sarhano Ismailovų bei Sergejaus Mironovo, kuriuos stengėsi aplenkti dabar jau metalo laužu virtusia „Lamborghini“, pabėgo iš įvykio vietos. Vis dėlto 2015 m. Z.Babajevas buvo nuteistas dvejiems metams lygtinai.
Lenktynės Ženevoje turėjo įtakos kito jaunuolio iš Rusijos, kuris tuo metu buvo rezidencijoje „Wellington College“ Berkšyre, Didžiojoje Britanijoje, likimui.
Liepė tėvas
16-metis Jevgenijus, Igorio Šuvalovo, pirmojo Rusijos vyriausybės vicepremjero sūnus, baigęs koledžą ketino stoti į Oksfordą, dairėsi ir į kitus Vakarų bei Rusijos universitetus.
Tačiau sužinojęs apie rusų lenktynes Šveicarijoje ir netylant kitiems auksinio rusų jaunimo skandalams jo tėvas nusprendė kitaip. Jis patarė sūnui pirmiausia patarnauti armijoje. Nepaklausyti šeimos galvos Šuvalovai nepratę, tad Jevgenijus sutiko su tėvo sprendimu.
Dalinį, kuriame sūnus turėjo atlikti tarnybą, taip pat parinko I.Šuvalovas.
Nuo 2008-ųjų I.Šuvalovas prižiūrėjo Azijos ir Ramiojo vandenyno šalių ekonominio bendradarbiavimo vadovų susitikimui skirtų objektų statybas Vladivostoke, todėl neretai lankėsi Ruskijj saloje.
Treniruojasi kaip amerikiečiai
Čia buvo įkurti keli kariniai daliniai. Kalbama, kad didesnis už kitus buvo elitinis jūrinis specialiosios paskirties dalinys Choluaj.
Jam priklausantys kariai atlieka panašias karines užduotis kaip ir JAV karinio jūrų laivyno specialiųjų pajėgų (SEAL) kariai.
Daliniai, kuriuose nuo 2011-ųjų rudens iki 2012-ųjų rudens tarnavo J.Šuvalovas, neįvardijami dėl slaptumo. Jų kariai vadinami choluajevcy. Chalulaj – senas įlankos Novyj Džigit Russkij saloje pavadinimas.
Kariai be įprastų užduočių mokosi nardyti, minavimo ir kovinių veiksmų, rengiami kaip oro desantininkai, o jei reikia – ir užduotims kalnuose atlikti.
Oficialiai neegzistuoja
„Oficialiai tokio karinio dalinio nėra“, – teigia Rusijos gynybos ministerija.
Tarnaujantiems specialiajame jūrininkų žvalgybos dalinyje siūloma susigalvoti istoriją, tarkime, apsimesti naru gelbėtoju iš gelbėtojų būrio.
Dalyvaujant paraduose, kaip taisyklė, vilkima jūros pėstininkų uniforma, o mokymo užduotys atliekamos vilkint uniformą be atpažinimo ženklų.
Atskirti tarnaujantįjį elitiniame dalinyje įmanoma pagal ne narams būdingus skiriamuosius ženklus, tarkime, ženklelį „parašiutininkas – pirmūnas“, mat narai žvalgai su parašiutais šokinėja ne rečiau nei oro desantas.
Į kompaniją – milijardieriaus sūnus
Tam tikra prasme J.Šuvalovas buvo pirmasis iš valdininkų ir verslininkų vaikų, tarnavusiųjų elitiniuose daliniuose.
„Tarnavo kaip visi, nuolaidų nebuvo“, – apie vyresnįjį jūreivį Šuvalovą kalba papulkininkio, vadovavusiam daliniui 2010-2013 m., pažįstamas.
Kaip išsiaiškino „Forbes“, 2012 m. iš to paties dalinio demobilizavosi Ilja Galčevas, milijardieriaus Filareto Galčevo, kontroliuojančiosios bendrovės „Eurocement“ sūnus. Abiejų vaikinų pagrindinė specializacija – naras-žvalgas.
Tėvai nepaikino
Tiek Šuvalovų, tiek Galčevų sūnūs auklėti griežtai. Tarkime, būdamas moksleivis Jevgenijus, parūpinus tėvui, užsidirbdavo plaudamas automobilius. Filaretas Galčevas galėjo palikti vyresniųjų klasių mokinį Ilją be vakarienės už prastus pažymius, pasakoja šeimai artimi šaltiniai.
Kariais plaukikais Ilja Galčevas ir Jevgenijus Šuvalovas tapo neatsitiktinai. Galčevas vyresnysis – didelis vandens sporto aistruolis, pats per dieną vandenyje įveikiantis ne vieną kilometrą, tad prie sporto pripratino ir sūnų.
Šuvalvovas jaunesnysis užsiėmė profesionaliu plaukiojimu. Rugpjūtį jis buvo vienas iš keturių komandoje, kuri estafete perplaukė Lamanšą – 32 km atstumą vandeniu jie įveikė, kai vandens temperatūra tesiekė 15 laipsnių.
Pasirinkimas – vienas iš tūkstančio
„1970-aisiais iš šimto prizininkų galėjau išrinkti vieną kovotoją, atitinkantį mano kriterijus, o 1990-aisiais – vieną iš tūkstančio“, – 2002-aisiais žurnalui „Kommersant-Vlast“ pasakojo kontradmirolas Genadijus Zacharovas, vadovavęs Baltijos laivyno žvalgams.
Tarp „firminių“ G.Zacharovo išbandymų būsimiesiems kovotojams buvo žygis, kurio metu teko keliauti 30 km nešant 30 kg svorį, panėrimas į vandenį uždaroje erdvėje ir sargyba kapinėse.
Baltijos laivyno žvalgybininkas Aleksandras Ržavinas atsiminimuose „Jūrų velniai“ rašė, jog užduotys rengiant jūrų žvalgus buvo neeilinės: kirsti valstybės sieną, užminuoti karinius laivus, surengti diversijas karinėse jūrų bazėse ir aerodromuose, užgrobti štabus. Visiškai reali pratybų užduotis – įsigauti į atominės jėgainės teritoriją ir jos saugyklas su branduoline amunicija, taip patikrinant saugumo sistemas.
Žvalgai ruošiami sunaikinti bet kurį povandeninį ar ant vandens esantį objektą: pradedant kariniais NATO objektais, baigiant naftos ir dujų kompleksais jūroje.
