Tuštybė ar tikra meilė: kokių dovanų vyrai nepagaili damoms?

„Forbes Woman“ išrinko tuos stipriosios lyties atstovus, kurie savo damoms kovo 8-osios proga nedovanoja vien gėlių ir šokolado. Jų užmojai kur kas platesni. „Viskas arba nieko!“ – štai toks šių vyrų devizas. Jie pasirengę moterims po kojomis pakloti karalystes ir pasakiškus turtus, dėl meilės atšaukti amžius galiojusius įsakymus.

Kai kuriais atvejais tokių dovanų moterys sulaukdavo iš išskaičiavimo, bet neabejotinai būdavo ir tokių, kurias turtais vyrai apipildavo vedini tikrų jausmų.

Buvo laikas, kai Ispaniją sudarė dvi nepriklausomos monarchijos: Kastilija ir Aragonas. Šalis susivienijo 1469 m., kai susituokė Kastilijos karalienė Izabelė ir Aragono princas Ferdinandas II. Izabelė tapo Kastilijos karaliene 1474 m., o Ferdinandas II Aragono karaliumi – 1479-aisiais.

Kadangi Kastilija buvo kur kas didesnė nei Aragonas, tuo metu gyvenusieji Ferdinando II pasirinkimą vertino kaip savo karalystės padovanojimą žmonai, prisijungimu prie jos valdų.

O ir jis pats didžiąją laiko dalį praleisdavo žmonos teritorijoje, padėdamas jai sudėtingais Ispanijos valdymo klausimais.

Šventosios Romos imperijos imperatorius Karolis VI dievino vyriausiąją dukterį Mariją Terezę. Tačiau pagal Salijų teisę moterys neturėjo teisės valdyti ar paveldėti valdžios, o sūnų Karolis VI neturėjo. Todėl valdovas paskelbė įsaką „Pragamatiškoji sankcija“, dėl kurios jo duktė tapo sosto įpėdine ir Austrijos valdove. Tai buvo pirmoji dovana numylėtinei.

Antroji – Šionbruno rūmai Vienoje, austrų sostinės perlas. Šios dovanos Marija Terezė sulaukė vestuvių proga.

Šį deimantą XVII a. pabaigoje rado Indijoje. Iš pradžių jis svėrė 350 karatų, tačiau jį gludinant sumenko iki 189,62 karato. Pagal vieną versijų, jis buvo nupirktas Amsterdame rūmų juvelyro Ivano Lazarevo, o po to – grafo Grigorijaus Orlovo.

Pastarasis briliantą 1773 m. padovanojo imperatorienei Jekaterinai II vardinių proga tikėdamasis susigrąžinti jos palankumą.

Jei tikėtume kita versija, brangakmenį tarpininkaujant G.Orlovui nusipirko pati Jekaterina II, už deimantą sumokėjusi iš valstybės iždo.

Šiandien apžiūrėti briliantą galima Ermitaže, brangenybių galerijoje.

Liudvikas XV norėjo padovanoti šį koljė savo favoritei, kuri už jį buvo jaunesnė 33-ejais metais. Tačiau karalius mirė anksčiau, nei paryžiečiai juvelyrai „Boehmer et Bassenge“ spėjo baigti darbą.

Naujajam Prancūzijos karaliui Liudvikui XVI toks pirkinys sunkmečio periodu pasirodė ne pagal kišenę. Todėl vėrinį pasiūlė įsigyti tuo metu turtingam aristokratui kardinolui de Rohanui su mintimi, jog šis turėtų vėrinį padovanoti karalienei Marijai Antuanetei. Prabangi dovana turėjo padėti kardinolui susigrąžinti monarchų palankumą. Įtikinti kardinolą ryžtis šiam žingsniui ėmėsi Jeanne de Valois.

Galiausiai de Rohanas sutiko už juvelyrinį dirbinį mokėti, bet ne iš karto.

Tačiau J. de Valois papuošalą išgabeno į Londoną ir išpardavė dalimis. Supanikavę juvelyrai, kuriems įsiskolino kardinolas, kreipėsi į Mariją Antuanetę ir suktybė išaiškėjo.

J. de Valois nubaudė, tačiau karališkojo dvaro reputacijai buvo suduotas neatitaisomas smūgis.

Gimęs Florencijoje, o į Rusiją tik užsukdavęs Anatolijus Demidovas buvo vienas labiausiai trokštamų savo meto jaunikių. Jis išsyk paveldėjo dviejų rusų pramonininkų šeimų turtus: Demidovų ir Stroganovų. Taip nutiko dėl jo tėvų santuokos, sujungusios dvi į dvarininkus prasimušusių pramonininkų atšakas.

Perėmęs tų laikų „naujojo ruso“ įpročius, jis įprato švaistytis pinigais ir įsigyti geriausius pirkinius. Nuotaka nusižiūrėjo ne šiaip turtuolio dukterį, o princesę Mathildę, paties Napoleono giminaitę.

Kadangi princesė negalėjo tekėti už vyro, neturinčio kunigaikščio titulo, A.Demidovas įsigijo San Donato kunigaikštystę netoli Florencijos. Taip jis įgijo teisę vadintis San Donato kunigaikščiu.

Tačiau tai nebuvo vienintelis sunkumas, su kuriuo teko susidurti A.Demidovui. Pasirodo, jo nusižiūrėtoji princesė buvo neturtinga. Jos tėvas, buvęs Vestfalijos karalius Jerome'as Bonaparte'as, nuolat stigo pinigų, o tekėti princesei be padoraus kraičio buvo nepriimtina. Jaunikis išgelbėjo šeimos garbę padaręs karališką sprendimą: jis J.Bonaparte'ui sumokėjo milijoną frankų už jo kuklią brangenybių kolekciją, iš tiesų tebuvusią vertą 240 tūkst. frankų. Štai taip šviežiai iškeptas kunigaikštis tapo imperatoriškosios šeimos nariu.

Deja, laimė ilgai netruko. Po kelerių metų princesė Mathilde pabėgo su meilužiu nuo ūmiu būdu garsėjusio A.Demidovo į Paryžių. O drauge pasičiupo ir kunigaikščio iš jos tėvo nupirktas brangenybes. A.Demidovas ilgai bylinėjosi, tačiau taip nieko ir neatgavo.

37 gramus svėręs deimantas rastas Indijoje XIII amžiuje. Manyta, jog brangakmenis jį turintiesiems neša nelaimes – šie miršta ne sava mirtimi. Akmuo daug keliavęs: iš Indijos į Mongoliją, iš ten – į Persiją ir Afganistaną, kol galiausiai 1849 metais kaip trofėjus atiteko anglams: afganai jį kartu su rubinu „Timur“ padovanojo karalienei Viktorijai.

Per pirmąją pasaulinę parodą Londone 1851 m. legendinį „Kohinoor“ lankytojams rodė tam tyčia įrengtoje patalpoje, narve su plieno virbais. Brangakmenis tapo parodos įžymybe. Dabar jis puošia Didžiosios Britanijos karalienės karūną, o legenda apie jo tamsiąsias galias nebeteko prasmės.

1917-aisiais bankininkas Mortonas Plankas savo jaunai žmonai dovanų išrinko perlų vėrinį. Tačiau už jį sumokėta neeilinė kaina – turtuolis vėrinį iškeitė į šešių aukštų namą Niujorko Penktojoje Aveniu. Tiesa, pats vėrinys vėliau parduotas tik už 150 tūkst. JAV dolerių. Tačiau į jį iškeistas pastatas jau daugiau nei šimtas metų yra „Cartier“ parduotuvės flagmanas JAV.

Kontroliuojančioji bendrovė „Conde Nast“ — stambiausias pasaulyje žurnalų, kuriuose gerokai daugiau nuotraukų nei teksto, leidėjas. „Vogue“ — jo leidinys flagmanas. Smalsumą žadina istorija, kaip jį įsigijo Samuelis Irvingas Newhouse'as, ir eilinę leidyklą pavertė pasaulyje garsiu gigantu.

S.I.Newhouse'o sūnus mėgsta pasakoti, kad tėvas žurnalą pirko kaip dovaną savo žmonai 35-erių metų sukakties proga. Neva išeinant iš namų jo buvo paprašyta nupirkti kokį žurnalą. Grįžęs S.I.Newhouse'as ištarė: „Brangioji, tau nupirkau „Vogue“.

Garsus kino aktorius Richardas Burtonas 69 karatų brangakmenį, sumokėjęs milijoną JAV dolerių, įsigijo „Cartier“ aukcione. Tai buvo dovana jo ne mažiau žymiai žmonai aktorei Elizabeth Taylor.

Draudikai išsiderėjo, kad aktorė papuošalą nešiotų ne daugiau nei 30 dienų per metus ir tai – tik greta esant apsaugai. Visą kitą laiką briliantas turėjo gulėti seife.

Išsiskyrusi su R.Burtonu aktorė brangakmenį pardavė už 3 mln. JAV dolerių, o už gautus pinigus pastatė ligoninę vaikams.

2008 m. indų verslininkas Anilas Ambani savo žmonai ir buvusiais Bolivudo aktorei Tinai padovanojo 34 metrų ilgio 80 mln. JAV dolerių vertės jachtą „Tian“. Tai buvo 50-mečio dovana.

Vertė: Alberto Giacometti skulptūra (14 mln. JAV dolerių), I.Kabakovo 40-ies paveikslų kolekcija (30-60 mln. JAV dolerių), Francis Bacono (86 mln. JAV dolerių) ir Luciano Freudo (33 mln. JAV dolerių) paveikslai.

Milijardierius Romanas Abramovičius savo žmonai D.Žukovai padovanojo šimtais milijonų JAV dolerių vertinamą meno kūrinių kolekciją.

43 mln. svarų, R.Abramovičiaus 2008m. sumokėti už F.Bacono triptiką (1976 m.), buvo didžiausia kaina, tuo metu atseikėta už šiuolaikinį meną.