246 eurai – tokią senatvės pensiją dabartinė sistema žada ateities pensininkams po 30 metų – vidutinį atlyginimą gaunančiai šiandieninei dirbančių žmonių kartai.
Iki orumo – toli
68 metų senjoras Aleksandras Vilkas neslepia, kad gyvena nelengvai, bet nesiskundžia – išmoko gyventi taupiai. „Mano darbo stažas – 34 metai, nes turėjau problemų dėl sveikatos. Tai, pagal skaičiavimus, gaunu 248 eurus“, – pasakojo inžinieriumi konstruktoriumi dirbęs vyras.
Pusę 284 eurų dydžio pensijos kas mėnesį vyras atiduoda būsto išlaikymui ir vaistams. Pragyvenimui lieka 110 eurų.
„Labai mėgstu žuvį, bet į parduotuvę neinu – žinau, kad ten už porą lašišos pjausnių sumokėsiu 6 eurus ir pavalgysiu tik kartą.
Nuvažiuoju geriau į turgelį, kur nusiperku tris didžiulius karšius už 10 eurų. Tada iš jų pasidarome filė, paruošiame kotletukų, užpiltinės, iš galvos ir kaulų išsiverdame žuvienės. Ir taip už 10 eurų skaniai pavalgome visą savaitę“, – pasakojo A.Vilkas.
Vyras pripažįsta, kad nors pragyvena, iki orios senatvės jam dar toli: „Gerai, kad turiu žmoną. Vienam iš tokios pensijos pragyventi turbūt būtų neįmanoma.“ A.Vilkas skaičiuoja, kad jis, būdamas pensininkas, Lietuvoje galėtų neblogai gyventi, jei gautų bent 200 eurų pensijos daugiau.
Ateitis dar prastesnė
„Pensijos dabar Lietuvoje yra gana skirtingos, vos ne dešimt kartų skiriasi didžiausia ir mažiausia pensija. Bet vidutinė pensija Lietuvoje – 266 eurai“, – sakė Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos (LGDĮĄ) prezidentas Artūras Bakšinskas.
Ateities pensijų prognozės dabartiniams dirbantiesiems irgi nieko gero nežada: remiantis dabartine sistema, „Sodra“ skaičiuoja, kad po 30 metų į pensiją išėjęs lietuvis, visą gyvenimą išdirbęs už vidutinę 600 eurų algą ir sukaupęs 30 metų būtinąjį stažą, gautų maždaug 246 eurų pensiją.
Ekspertų teigimu, tai sudarytų apie 40 proc. dabartinės jų algos. Ir tai tik optimistiškiausias scenarijus.
„Ateitis nėra labai džiuginanti. Tiesa, šie skaičiavimai yra tik teoriniai, o realiai gali būti dar blogiau“, – druskos dar užpylė A.Bakšinskas.
Jau 2040 metais vieną pensininką Lietuvoje išlaikys tik 1,3, o ne 2,5 dirbančio žmogaus, kaip yra dabar.
Padėtį suprantame
„Spinter tyrimų“ atlikta apklausė parodė, kad lietuviai savo padėtį suvokia puikiai. „Net 75 proc. Lietuvos gyventojų nesitiki, kad valstybė jiems bus pajėgi mokėti tokią pensiją, kuri užtikrintų jiems deramas pajamas bei orią senatvę“, – sakė „Spinter tyrimų“ direktorius Ignas Zokas.
72 proc. apklaustų lietuvių mano, kad, norint užtikrinti savo vaikams gerą išsilavinimą ir sėkmingą savarankiško gyvenimo pradžią, taip pat yra būtina papildomai taupyti.
„Taupymas yra lietuvių genuose, tik klausimas, kaip mes tai darome. Čia svarbus pasitikėjimas valstybe, kuriam reikalingas stabilumas. Jei nebus pastovios sistemos, tas nuolatinis keitimasis yra pats didžiausias blogis“, – sakė I.Zokas.
Žmonės supranta, kad savo finansine gerove reikia rūpintis patiems, ir tai suprasdami daro, ką gali, – draudžiasi, taupo indėliuose, kaupia papildomai per privačius pensijų fondus. „Bėda ta, kad mūsų gyventojai dar nėra pajėgūs kaupimui skirti pakankamai lėšų, nes turimos pajamos tam yra per mažos“, – sakė „Spinter tyrimų“ direktorius.
Valstybės vaidmuo
Pasak jo, tai paaiškina, kodėl net 93 proc. gyventojų savo pagrindiniu pajamų šaltiniu, iš kurio ketina gyventi senatvėje, įvardija valstybės mokamą pensiją, nors ir supranta, kad ji nebus pakankama norint oriai gyventi.
A.Bakšinsko teigimu, čia labai svarbus ir valstybės vaidmuo. Neseniai Seimas ketino panaikinti mokestinį skatinimą per gyvybės draudimą ateičiai kaupiantiems gyventojams, nors daugiau nei pusė „Spinter tyrimų“ apklaustų respondentų pasakė, kad palaiko mokestines lengvatas.
„Ši apklausa aiškiai parodo, kad skatinimas sudarant galimybę susigrąžinti dalį sumokėto gyventojų pajamų mokesčio Lietuvos žmonėms yra reikalingas, todėl džiugu, kad Seimas paskutinę akimirką atsisakė šių žingsnių ir apsiribojo „lubų“ įvedimu“, – sakė A.Bakšinskas.
Gyvybės draudimas – vienas populiariausių papildomo kaupimo pensijai instrumentų Lietuvoje, kurį renkasi apie 400 tūkst. Lietuvos gyventojų.
