Emigrantai ūžia dėl PSD įmokų: „Kodėl turime mokėti už orą?“

2017 m. vasario 1 d. 11:10
Išvykę emigrantai ėmėsi už galvos – nuo vasario 1-osios „Sodra“ pradėjo priverstinį skolos išieškojimą iš tų asmenų, kurie vėluoja sumokėti privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas 11–12 mėn. Suskaičiuota, kad tokių asmenų yra apie 20 tūkst., o jų skola valstybei siekia 5,7 mln. eurų.
Daugiau nuotraukų (3)
Prieštaraudami tokiai PSD skolos grąžinimo tvarkai emigrantai ne tik piktinosi naująja tvarka, bet ir savo nuomonę išreiškė parengdami peticiją „Neteisinga PSD draudimo tvarka“.
Renka parašus
„Mielieji broliai ir seserys. Laikas vienytis prieš neteisingą Lietuvos valstybės sukurtą apmokestinimą. Kodėl turėtume mokėti už orą?
Kaip visi žinome iš mamų, tėčių, draugų – mums reikės susimokėti PSD. Tačiau Lietuvos valstybė nepasiruošė atitinkamai informuoti Lietuvos piliečių apie jų vykdomą veiklą, o tai labiausiai liečia piliečius, gyvenančius užsienio valstybėse“ , – kreipimesi į Lietuvoje ir užsienyje gyvenančius piliečius rašė peticijos autoriumi pasivadinęs Danijoje gyvenantis lietuvis.
Vyras teigė, kad Lietuvos valstybė nepateikė visiems aiškios ir suprantamos informacijos apie PSD mokėjimo tvarką, nustatė neteisingus PSD grąžinimo terminus, kurie neatitinka žmonių galimybių ir realybės, taip pat piktinosi, kad valstybė negali prašyti pinigų iš žmonių, kurie nesinaudojo tomis paslaugomis ir nemokėjo toje valstybėje mokesčių.
Peticijos autorius ragino žmones pasirašyti ir išreikšti savo nepasitenkinimą tokia PSD skolos išieškojimo tvarka ir teigė nesuprantąs, kodėl kas mėnesį turi mokėti PSD įmokas, nors Lietuvoje jau seniai nebegyvena.
„Taigi, piliečiai, vienykimės, nes su šia peticija mes norime išsireikalauti, kad valstybė persvarstytų savo poelgius ir kad tai turėtų būti svarstoma netgi Europos Sąjungos lygmeniu, nes čia yra visiška neteisybė. Šis valstybės poelgis nulėmė labai aštrią audrą žiniasklaidoje, kuri kelia nerimą visuomenei ir gąsdina jos piliečius. Taigi ar valstybė – mums ar mes – valstybei?“ – 2064 žmonių pasirašytoje peticijoje rašo lietuvis.
Problemos – neišsideklaravusiems
„Sodros“ Komunikacijos skyriaus vyriausiasis specialistas Rytas Stalnionis ramina ir teigia, kad toks svetur gyvenančių žmonių nepasitenkinimas  visiškai nepagrįstas.
„Šis pasitenkinimas nelabai pagrįstas. Savarankiškai mokėti PSD įmokas privalo žmonės, kurie nevykdo jokios ekonominės veiklos ir nėra draudžiami valstybės lėšomis. Vienintelė priežastis, dėl ko emigrantams susidaro PSD įmokų skola yra ta, kad jie yra išvykę iš Lietuvos, dirba ir gyvena kitoje šalyje, tačiau to nedeklaravo. Arba tai yra žmonės, kurie niekur nedirba, pavyzdžiui, augina vaikus ir yra išlaikomi savo šeimos ar partnerio“, – situaciją aiškino R.Stalnionis.
Specialisto teigimu, jei išvykimas deklaruojamas Registrų centrui, nuo jo pateikimo įmokų skaičiavimas  nutraukiamas ir žmogus nebedraudžiamas PSD draudimu.
Jei išvykimas deklaruojamas atbuline data pateikiant Valstybinei mokesčių inspekcijai galutinai iš Lietuvos išvykstančio asmens pajamų deklaraciją arba pateikiant dokumentus iš šalies, kurioje žmogus dirba, apie joje mokėtus socialinio draudimo mokesčius, perskaičiuojama ir susidariusi skola.
„Sodra“ įmokas perskaičiuoja, jei pateikiama E104 forma, kuri yra bendra, galiojanti visoje Europos Sąjungoje, o iš Jungtinės Karalystės bei Airijos tinka formos CA3916, S041, išduodamos socialinio draudimo institucijų, arba darbdavių išduodamos P45 ir P60 formos“, – reikiamus užpildyti dokumentus vardijo R.Stalnionis.
Negauna atsakymų
Tokia tvarka, pasak emigrantų, kelia daug klausimų, tačiau nepaisant visos keblios situacijos žmonės skundžiasi ir tuo, kad jiems šiuo metu itin sudėtinga prisiskambinti į „Sodros“ informacijos centrą ir gauti konsultaciją.
„Nusiuntus visas formas, įrodančias, kad buvo mokamas draudimas, „Sodra“ tiesiog ignoruoja elektroninius laiškus, o į skambučius neatsiliepia. Kaip dar gali žmonės, gyvenantys kitose šalyse, susisiekti su „Sodros“ darbuotojais?“ – nepasitenkinimo neslėpė Turkijoje gyvenanti Rosita.
„Parašyti keli laiškai į „Sodrą“, tačiau atsakymo – jokio. Skambini į „Sodrą“ – gali laukti nelaukęs, kol atsilieps į tavo skambutį, nes visi darbuotojai šiuo metu užsiėmę. Tai kur tos teisybės ieškoti?“ – klausė dar vienas tokiu skolos išieškojimu nepatenkintas lietuvis.
R.Stalnionis patvirtino, kad šiuo metu „Sodra“ išties apsikrovusi darbais.
„Taip, tiesa, kad krūvis nuo pranešimo skolininkams sausio 24 d., kai jie buvo informuoti el. paštu apie galimą skolų išieškojimą, labai išaugo, tačiau pagal galimybes į procesą įtraukėme visus klientų aptarnavimo specialistus visoje Lietuvoje, kad jis vyktų kuo sklandžiau.
Telefonu ir elektroniniais kanalais klientus aptarnauja „Sodros“ informacijos centro konsultantai. Skambučių srautas įmokų klausimais yra išaugęs 4,5–5,5 karto. Vidutiniškai per dieną įmokų klausimais telefonu sulaukiama per 5000, elektroniniu paštu ir per elektroninio aptarnavimo sistemas – dar per 600, o interneto pokalbių kanalu – apie 120 užklausų. Net 71 proc. užduodamų klausimų „Sodroje“ šiuo metu yra susiję su įmokomis“, – sakė R.Stalnionis.
Panevėžio skyrius, dirbantis su skolininkų pateikiamais dokumentais, pagal kuriuos bus perskaičiuojamos PSD įmokos, sulaukė apie 17 tūkstančių laiškų, kuriuose siunčiami dokumentai bei prašymai netaikyti sankcijų.
Suskubo mokėti
R.Stalnionio teigimu, nors besipiktinančių daug, žmonės įmokas moka labai aktyviai.
„Žmonės labai aktyviai savarankiškai moka įmokas. Įprastai per dieną surenkama apie 45 tūkst. eurų šių įmokų, pastarosiomis dienomis šis srautas išaugo 4–6 kartus. Nuo gruodžio vidurio iš viso surinkta jau 2,21 mln. eurų, o iš šios sumos išieškota tik 28,66 tūkst. eurų –  vos daugiau nei 1 proc.
Taip pat dalis žmonių pateikė dokumentus, įrodančius, kad įmokas jie mokėjo kitoje šalyje, dalis deklaravo išvykimą. Kol kas procesai vyksta labai intensyviai, todėl statistikos dar negalime pateikti“, – teigė R.Stalnionis.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.