Apie galimybę neatlygintinai ką nors paremti dažniausiai kalbama gruodžio mėnesį, kai įmonės skaičiuoja metinį pelną, o pavieniai asmenys vis dažniau atveria pinigines tiems, kuriems labiausiai reikia pagalbos.
Pasak verslo atstovų, rėmimo reikia ne tik skurstantiesiems. Tuo metu paramos gavėjai tikina, jog adventas ir Kalėdos – tai tik vienas metų mėnuo, o pagalbos reikia visus metus.
Kaupia maistą ir pinigus
Didžiausias šalyje labdaros ir paramos maisto fondas „Maisto bankas“, bendradarbiaujantis su maisto gamintojais ir prekybininkais, siekia, kad tinkamas vartoti maistas nebūtų išmetamas, o pasiektų nepritekliuje gyvenančius Lietuvos žmones.
Pasak „Maisto banko“ komunikacijos ir plėtros vadovo Vaidoto Ilgiaus, nuo pat spalio mėnesio prasideda prieškalėdinis laikotarpis, per kurį surenkama daugiausiai lėšų.
„Apie ketvirtadalį visų metinių pajamų surenkame rudens pabaigoje ir žiemą – tuomet nemažai bendrovių suskaičiuoja metinius rezultatus ir mato, kad gali pasidalinti savo pelnu. Fiziniai asmenys taip pat remia mūsų organizaciją, tačiau individų filantropija ne tokia gaji. Tai sudaro daugiausiai 10 proc. visos gaunamos paramos“, – pasakojo V.Ilgius.
Pasak jo, labdaros ir paramos renginiai organizuojami lapkričio mėnesį suteikia bene didžiausią paramą skurstantiesiems, tačiau aukotos lėšos „Maisto banko“ sąskaitą pasiekia tik pavasarį.
„Įprastai, paramos koncertą rengiame lapkričio mėnesį. Jo metu žiūrovai gali paramos numeriu 1343 skambinti ar siųsti SMS žinutes ir tokiu būdu paremti „Maisto banką“. Tačiau telekomunikacijos bendrovės lėšas perduoda tik vasarį ar kovą.
Daugiausiai lėšų prašome šaltuoju sezonu, bet tuo metu mums jų labiausiai reikia. Mus gelbsti tik ilgalaikiai projektai, kurie leidžia kontroliuoti finansus visus metus“, – sakė V.Ilgius.
Anot „Maisto banko“ atstovo, nuolatinį indėlį skiria prekybos centrai ir maitinimo įstaigos, kurie kasdien dar tinkamus vartoti maisto produktus atiduoda „Maisto bankui“, o šis paskirsto socialinėms organizacijoms, maitinančioms nepasiturinčius. Vien iš prekybos tinklo IKI parduotuvių, kurių yra daugiau nei 200, kas rytą surenkama vidutiniškai 2-4 tonas maisto.
Be rėmėjų nebūtų perspektyvų
Paramos trūksta ne vien socialinių problemų prispaustiems žmonėms. Ji reikalinga ir menininkams, pasiryžusiems pasiūlyti žiūrovams aukščiausios kokybės profesionalumo ir meninės vertės reginį.
Viešoji įstaiga „Vilnius City Opera“ jokio tikslinio finansavimo iš valstybės biudžeto negauna. Pasak šio kolektyvo įkūrėjos ir meno vadovės Dalios Ibelhauptaitės, organizacija be privačių rėmėjų negalėtų egzistuoti.
Lietuvoje, kaip ir užsienyje, menas gyvuoja iš privačių lėšų ir bilietų pardavimo, todėl kiekvienas apsilankantis meno renginyje žmogus tampa savotišku rėmėju.
„Visame pasaulyje opera yra labai brangi meno rūšis.
Norint kurti ir rodyti spektaklius, vienu metu turi dirbti keli šimtai žmonių, pusė jų – net nematomi žiūrovui.
Operos scenoje vyksta sudėtinga menų sintezė – muzika, drama, kostiumai, šviesos, dekoracijos, be to, stengiamės grąžinti į Lietuvą talentingus mūsų solistus, dainuojančius geriausiose Europos scenose.
JAV operos teatrų biudžetuose privačių įmonių ar individų lėšos sudaro apie 90 proc., bet Europoje į šią klasikinę meno šaką valstybė investuoja tikrai daugiau.
Pavyzdžiui, kiekvienas, net ir labai nedidelis Vokietijos miestas turi po operos teatrą ir jie – visada pilni. Na, o „Vilnius City Opera“ lėšos gaunamos iš valstybinio Kultūros paramos fondo sudaro vos 8-10 proc. visų gaunamų lėšų“, – sakė režisierė D.Ibelhauptaitė.
Pasak jos, „Vilnius City Opera“ privačias lėšas renka tam, kad galėtų pastatyti spektaklį, sukurti ir pagaminti dekoracijas, kostiumus. Pastatytas spektaklis išsilaiko išskirtinai iš bilietų pardavimo.
Nors bilietai nėra pigūs, tačiau net ir tokia jų kaina yra per maža – surinkta suma yra žemesnė nei renginio savikaina.
„Mes esame finansiniame minuse nuo 2008-ųjų. Lietuvoje žiūrovai nėra finansiškai pajėgūs sumokėti tą kainą, kokios kokybės produktą gauna.
Europoje bilietai į operos spektaklius, kuriuose dainuoja mūsų iškiliausi solistai, tokie kaip Asmik Grigorian, Edgaras Montvidas, Justina Gringytė, Almas Švilpa, kainuoja po 150-200 eurų, o Lietuvoje penkis šešis kartus pigiau.
Per 10 gyvavimo metų esame sukūrę 14 naujų pastatymų, kuriuos matė daugiau kaip 300 tūkst. žmonių.
Jeigu nebūtų rimtų finansinių rėmėjų, kurie palaiko mūsų veiklą, mes negalėtume gyvuoti. Jie tiesiogiai prisideda prie kiekvieno spektaklio kūrimo.
Visą savo repertuarą planuojame metus į priekį, tad jei gausime paramą – spektaklį statysime, jei ne – to nebus. Tai nepaprastai didelis rėmėjų indėlis į klasikinę kultūrą, jos vertybių puoselėjimas jaunimui ir neįkainuojama dovana Lietuvos žiūrovui“, – kalbėjo D.Ibelhauptaitė.
Jeigu remia, vadinasi - svarbu
Tuo metu tarptautinės programos „Zipio draugai“, siekiančios padėti 5-7 metų vaikams įgyti socialinių bei emocinių sunkumų įveikimo gebėjimų, direktorė Aurelija Okunauskienė sako, kad nuolatinių rėmėjų rasti sunku, jie keičiasi, tačiau kiekviena parama – labai svarbi. Tai ne tik padeda išgyventi programai fiziškai, bet kartu tai ženklas, kad tai, kas remiama, yra vertinga ne vien organizacijai.
„Kai tavo veiklą remia pragmatiškas verslas, tu supranti, kad tai, ką tu darai, iš tikrųjų yra svarbu, nes verslas mato organizacijos veiklos naudą, daromą pageidaujamą pokytį. Kalbant konkrečiau, mums labai svarbi nuolatinių partnerių, prekybos tinklo IKI, parama. Tai yra garantas, kad programa „Zipio draugai“ bus vykdoma Lietuvoje“, – sakė A.Okunauskienė.
Anot programos „Zipio draugai“ direktorės, organizacijos gaunamas lėšas sudaro rėmėjų parama, laimėtas finansavimas projektams fondų ar programų rėmimo konkursuose ir uždarbis už organizacijos teikiamas paslaugas.
„Mes nesame „eilutė“ valstybės biudžete, todėl lėšas paskirstyti sunku, kai jų stinga. Tačiau yra veiklos prioritetai ir pagal tai skirstomos lėšos.
Visada siekiame užtikrinti galimybę dalyvauti programoje kuo didesniam vaikų, pedagogų, mokyklų skaičiui ir priimame visus norinčius. Kiek bestokotume, visada siekiame išsaugoti programos kokybę – nemažiname seminarų ir valandų skaičiaus, nepanaikiname individualių konsultacijų galimybės, ribojame tik nebūtinus, papildomus leidinius“, – teigia A. Okunauskienė.
Labdaros ir paramos fondas „Maisto bankas“, viešosios įstaigos “Vaiko labui“ ir “Vilniaus miesto opera“ gavo daugiausiai bendrovės „Palink“ paramos per 2016 metus.
Iš viso per 2016 metus „Palink“ suteikė per 6 mln. eurų paramos apie 30 ne pelno siekiančių organizacijų. Tarp jų – ir šalies Ugdymo plėtotės centrui, VŠĮ „Tikra mityba“, sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijai „Vilniaus viltis“, A. Bandzos kūdikių ir vaikų globos namams, kitoms labdaros bei nevyriausybinėms organizacijoms.
