Svarbiausių Lietuvos verslo segmentų įmonės šiemet tikrai nenuobodžiavo.
Vieni verslai praėjusiais metais džiaugėsi augimu, kiti – susidūrė su problemomis. Maisto, NT, mažmeninės prekybos, baldų bei drabužių pramonės atstovai pasidalino savo įžvalgomis, praėjusių metų patirtimi, ateinančiųjų – lūkesčiais bei prognozėmis apie atlyginimų augimą.
Iššūkių metai
„Vilniaus prekybos“ valdybos pirmininkė Raimonda Kižienė pripažino, kad bendrovės „Maxima LT“ rezultatai akcininkų netenkina.
Finansinius rezultatus bendrovė žada komentuoti metų pabaigoje, bet iš vadovų pokyčių akivaizdu, kad rezultatai netenkino ir įmonė turėjo peržiūrėti savo strategiją.
Vienas didžiausių iššūkių mažmeninės prekybos rinkai – demografija. „Prekybos ploto daugėja, o gyventojų – mažėja“, – sakė R.Kižienė.
Dėl šios priežasties prekybos tinklai šiandien turi varžytis dėl kiekvieno pirkėjo, o kartu – ir dėl kiekvieno darbuotojo. Tai viena iš priežasčių, dėl kurių „Maxima“ nuvilnijo pokyčių banga – įmonė siekia kuo didesnio efektyvumo.
Geros naujienos darbuotojams, pasak R.Kižienės, tai, kad „Maxima“ prekybos tinkle darbuotojų atlyginimai praėjusiais metais kilo, o augimas išliks ir šiemet.
Maisto pramonė tvarkėsi su Rusijos sankcijomis. „Rokiškio sūrio“ valdybos pirmininkas Dalius Trumpa pripažino, kad buvo ir kitų problemų.
„Rusijos sankcijų krizė mums baigėsi 2015 metų viduryje. Tiesios mūsų produktai nėra tie, kuriuos galima kaupti“, – sakė D.Trumpa. Vis dėlto, pastarieji dveji metai buvo problematiški dėl pieno krizės. Verslininkas džiaugėsi, kad ir ji eina į pabaigą.
„Dabar ramiai galiu prognozuoti apyvartos augimą. Net nieko nedarant gausime apie 20 proc. daugiau apyvartos. Vienintelė problema ta, kad per krizę Lietuvoje, kaip ir kitur, sumažėjo pieno gamyba. Tai vienas iš iššūkių“, – pasakojo verslininkas.
Kitas iššūkis – algų augimas, kuris mažina įmonės konkurencingumą globalioje rinkoje.
Prarastą Rusijos rinką „Rokiškio sūris“ pakeitė Italija, kur dabar eksportuoja pusę savo produkcijos bei Tolimųjų Rytų ir Arabų šalių rinkomis. „Italijoje užėję į tris kavines ir pamatę tarkuotą sūrį – tikriausiai bent vienas iš jų bus mūsų“, – juokavo D.Trumpa.
Kai kam sekasi puikiai
Nekilnojamojo turto rinkoje dirbančios „Eika“ savininkas Robertas Dargis, priešingai, – praėjusius metus vadina augimo metais, šiemet taip pat nusiteikęs optimistiškai.
„Vilniuje rinka beveik pasiekė prieškrizinį lygį. Mes manome, kad augimas tvarus ir esame saugioje zonoje“, – sakė D.Dargis.
Vienas karščiausių segmentų NT rinkoje šiemet bus komerciniai būstai. „Paslaugų centrų perkėlimas į Lietuvą davė akstiną čia investuoti į komercinį NT ir šiandien jau matome, kad rinka gali perkaisti“, – kalbėjo R.Dargis.
Jo teigimu, šiandien biurai Vilniuje dygsta taip greitai, kad 10–15 proc. jų gali tiesiog likti tušti, nes pritrūks norinčių čia įsikurti.
Augimu šiemet džiaugiasi ir „Apranga“ – įmonės apyvartos 2016 metais augo iki 214 milijonų eurų.
„Augimu šventai tikime – augimo tempus išsaugosime ir 2017 metais“, – kalbėjo įmonės generalinis direktorius Rimantas Perveneckas. Jo teigimu, šiandien Lietuvoje puikiai atsispindi globalios mados verslo tendencijos, tad augimas Baltijos šalių įmonėse išliks, bet nebus labai didelis.
Pagrindinė jų – vartotojai visko nori greit ir pigiai. Dėl to smarkiausiai apyvartos auga žemesnių kainų segmente bei internetinėje prekyboje. Šias tendencijas seka ir „Apranga“ – apyvartą ženkliai padidinti pavyko kiek sumažinus kainas „Zara“ tinkle.
„Freda“ valdybos pirmininkas Rimas Varanauskas taip pat neslėpė optimizmo. Jo teigimu, Lietuvos baldų pramonei sekasi puikiai. „Prieškrizinį lygį pasiekėme dar 2010 m., dauguma krizės nelabai net pajautė“, – drąsiai kalbėjo jis.
R.Varanausko teigimu, Lietuvoje baldų pramonei sekasi puikiai, nes čia įsigalėjusios baldų pramonės tradicijos, be to gelbsti mūsų sumanumas. „Potencialas didžiulis. 2017 m. prognozuoju 10 ar daugiau procentų augimą ir pagrinde eksporto sąskaita“, – pasakojo verslininkas.
Ar kels atlyginimus?
Visi verslininkai teigė, kad jaučia spaudimą didinti atlyginimus. Ir visi pripažįsta, kad tai darys – vieni mielai, kiti verčiami aplinkybių.
D.Trumpa pasakojo apklausęs padalinių vadovus, kokio atlyginimų kilimo jie pageidautų. Rezultatai šokiravo – žmonės norėjo, kad jų algos būtų padidintos 20-30 proc.
„Aišku, reikia turėti omenyje, kad paskutinius trejus metus dėl krizės atlyginimų nedidinome“, – sakė jis.
Mažmeninės prekybos rinkoje – didžiulės varžytuvės dėl kiekvieno darbuotojo. Tiek pripažino tiek „Vilniaus prekybos“, tiek „Aprangos“ atstovai.
R.Kižienė teigė, kad „Maximos“ prekybos tinkle darbuotojų atlyginimai praėjusiais metais kilo, o augimas išliks ir šiemet.
„Aprangos“ vadovas R.Perveneckas pripažino, kad nors noras atlyginimus kelti yra didelis, galimybės ne visuomet tai leidžia.
„Pastebime naują tendenciją. Daugelis nenori dirbti aptarnavimo sferoje. Nenori lankstytis, nori sėdėti biuruose prie kompiuterių. Mūsų darbuotojai jauni ir protingi, bet daugelis įmonėje išdirba nuo metų iki pusantrų“, – kalbėjo verslininkas.
Jo teigimu, ateityje dėl darbuotojų trūkumo iššūkių tik daugės, o tai kurs dar didesnį spaudimą didinti algas.
„Freda“ valdybos pirmininkas Rimas Varanauskas drąsiai teigė, kad atlyginimus jų įmonė kelia su mielu noru. „Pernai atlyginimai mūsų įmonėje kilo 30 proc., šiemet taip pat kils – nėra nieko geriau kaip dirbti su protingais žmonėmis“, – sakė jis.
R.Varanauskas kalbėjo, kad padidėję atlyginimai jų įmonėje niekuomet neatsiliepė finansiniams verslo rezultatams.
„Reikia žmogų tiesiog mylėti. Aš neįsivaizduoju, kaip kažkas gali visą dieną dirbti už minimalų atlyginimą“, – sakė jis.
