„Vyras peršalo, kosėjo, slogavo. Įtarėme, kad susirgo plaučių uždegimu. Daug temperatūros nebuvo, bet jautėsi labai labai blogai, todėl nutarėme iškviesti greitosios pagalbos medikus“, – pasakojo vilnietė Justina.
Medikai atvyko, tačiau trumpai apklausę vyrą nepuolė jo gabenti į ligoninę ir ėmė priekaištauti: „Gal jūs baudos norite? Negi nemanote, kad yra rimtesnių ligonių už jus?“
Šalyje vis daugiau besipiktinančių, kad atvežti į ligoninę buvo priversti čia susimokėti, nors įstatymai užtikrina nemokamą skubią medicinos pagalbą. Kada geriau greitosios pagalbos nekviesti, o kada vykstant į ligoninę pasirūpinti ir pinigine?
Pagalba nemokama, bet...
Vilniaus greitosios medicinos pagalbos stoties darbuotojai per dieną sulaukia tūkstančio skambučių vien iš Vilniuje sunegalavusių žmonių, o greitosios pagalbos kvietimų registruojama apie 400–500.
„Jei skambina ir matome, kad greitoji pagalba nereikalinga, nėra gyvybei grėsmingų simptomų, žmonėms patariame kreiptis į polikliniką ar į visą parą dirbančius gydytojus“, – pasakojo Greitosios medicinos pagalbos stoties direktoriaus pavaduotoja Vanda Pumputienė.
Ji neigia kalbas, kad greitosios pagalbos paslaugos apmokestinamos. „Kol kas jokio apmokestinimo tikrai nėra. Bet žmonės pradėjo piktnaudžiauti – kam eiti į polikliniką, sėdėti eilėje? Geriau greitoji tegul atveža, padaro visus tyrimus ir aš keliauju namo. Šitaip būti negali“, – pasakojo V.Pumputienė.
Nepamiršk piniginės!
Greitosios pagalbos iškvietimas nieko nekainuoja, tačiau tai nereiškia, kad piniginės atverti nereikės ligoninėje. „Atvežimas greitosios pagalbos automobiliu dar nereiškia, kad žmogui reikia būtinosios pagalbos“, – sakė Valstybinės ligonių kasos Ryšių su visuomene skyriaus vedėjo pavaduotoja Irena Džiužaitė.
Būtinoji medicinos pagalba gydymo įstaigose teikiama visiems pacientams ir už ją pacientui mokėti nereikia, bet žmogus turi būti apdraustas sveikatos draudimu, o jo būklė – atitinkama. Dažnai lietuviai jaučiasi didesniais ligoniais, nei yra iš tikrųjų.
Į Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Skubiosios pagalbos skyrių kasdien atvyksta vidutiniškai 300 pacientų.
Tvarka čia paprasta – kriterijai, pagal kuriuos teikiama skubi pagalba, reglamentuojami įstatymais. Jei ligonio gyvybei gresia pavojus ar reikia skubios pagalbos, jis gydytojo apžiūrimas pirmiausia.
„Jeigu atvyktų tik pacientai, kuriems reikia būtinosios pagalbos, nebūtų problemų, eilės susidaro, kai dauguma pacientų atvyksta visiškai be reikalo – jiems reikia kreiptis į polikliniką“, – sakė Skubiosios pagalbos skyriaus vedėja Asta Jonaitienė.
Jei skubios pagalbos nereikia, ligoninėje jūsų gali būti prašoma susimokėti. „Gydytojui nustačius, kad paciento, atvykusio be siuntimo, būklė neatitinka būtinosios pagalbos kriterijų, sveikatos priežiūros paslaugos yra mokamos. Konsultacijos kaina mūsų ligoninėje siekia apie 12,80 euro“, – pasakojo A.Jonaitienė.
Įprato rėkauti
Respublikinės Kauno ligoninės Skubiosios pagalbos skyrius sulaukia kiek mažiau – 100 pacientų per dieną. Bet ir čia dažnai apsilanko tie, kuriems skubi pagalba nėra būtina.
„Labai dažnai nereikia tos būtinosios pagalbos, nustatytos ministro įsakymu. Bet kur dėsi žmogų – vis tiek gydome“, – pasakojo Skubiosios pagalvos skyriaus vedėjas Gintaras Aukštakalnis.
Jis teigė, kad už apžiūras ligoninėje net neprašo susimokėti. Gydytojas pasakojo, kad apie 70 proc. greitosios pagalbos automobiliu atvežamų pacientų – pensinio amžiaus.
„Jie pripratę, kad medicina yra čia, dabar ir dar be eilės. Be to žino, kad visuomet gali patriukšmauti, parėkauti. Dažniausiai administracija nenori leistis į konfliktus, todėl priima besiskundžiančius“, – pasakojo G.Aukštakalnis.
Piktnaudžiauja
A.Jonaitienė teigė, kad kartais žmonės nežino, kad turėtų ir galėtų kreiptis į kitą gydymo įstaigą, o kartais tiesiog piktnaudžiauja ir greitąją pagalbą kviečia be reikalo – pakilus temperatūrai, kraujospūdžiui, pasibaigus ilgą laiką naudojamiems vaistams, netgi atsiradus baimės ar vienatvės jausmui.
„Pasitaiko, kad namiškiai atveža garbingo amžiaus artimą žmogų, nors jam tiesiog reikia dėmesio, slaugos ir tinkamai vartoti šeimos gydytojo skirtus vaistus. Tada greitosios pagalbos lydimajame lape būna pažymėta „vežamas į ligoninę reikalaujant namiškiams““, – kalbėjo A.Jonaitienė.
Lietuviai – tinginiai, nenori vykti į polikliniką, nes reikia registruotis iš anksto, ilgai laukti. „Tada ir susidaro eilės, gaištamas gydytojų laikas. Tuo metu galėtume teikti pagalbą tikrai sunkiems ligoniams“, – sakė ligoninės atstovė.
Tad kitą kartą pakilus temperatūrai pagalvokite, ar tikrai verta griebti telefoną ir kviesti greitąją pagalbą. Jei ne dėl pacientų, kuriems skubios pagalbos tikrai reikia, tai bent dėl savo pinigų, kad ligoninėje nereikėtų jų palikti daugiau, nei planavote.
