Mokesčių administratorius paneigė tokių sandorių aplinkybes ir bendrovei priskaičiavo per 93 tūkst. eurų papildomai į biudžetą mokėtinų mokesčių.
„Į sandorių grandines buvo įtrauktos kelios Lietuvos ir Latvijos įmonės, kurios galimai tik imitavo prekybos žaliavomis veiklą: žaliavų pardavimo sąskaitas faktūras išrašydavo savo vardu, nors realiai prekių tiekėjai buvo kiti.
VMI nustatė, kad pašarų gamintojas pasinaudojo tokiais dokumentais ir nepagrįstai susimažino mokėtiną pelno mokestį bei PVM“, – sakė Klaipėdos AVMI Kontrolės departamento direktorė Gražina Rimkienė.
Jos teigimu, nors įstatymai tiesiogiai ir nenustato, kad mokesčių mokėtojui privalu tikrinti sandorių dalyvius, tačiau įsitikinti, ar išrašomi dokumentai (šiuo atveju – sąskaitos faktūros) atitinka tikrovę, yra jų pareiga.
Apie tai ne kartą yra pasisakęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.
Mokesčių administratorių patikrinimo metu sudomino grūdų baltyminio koncentrato pirkimo sandoriai su Latvijos įmone.
Bendrovė nurodė iš latvių įsigijusi per 600 tūkst. eurų vertės prekių, tačiau Latvijos įmonė šių tiekimų savo šalyje nebuvo deklaravusi. Neatitikimą atskleidė VMI įvertinusi, be kita ko, ir iš Latvijos mokesčių administratoriaus gautą informaciją.
Bendrovė ne tik „pirko“, bet latviams taip pat tariamai pardavė produkcijos už kone 90 tūkst. eurų.
Taikydama 0 proc. PVM tarifą ji išvengė PVM mokėjimo Lietuvoje.
VMI patikrinimo metu paaiškėjo, kad prekės Latvijos veikiausiai nepasiekė, o vežėjas tik imitavo jų gabenimą.
Tarp įtarimų mokesčių administratoriui sukėlusių Bendrovės tiekėjų figūruoja ir viena šalies įmonė, kurios veikla – jau teisėsaugos akiratyje. Ši įmonė neva tiekė pašarų gamybai reikalingas medžiagas, o pašarų gamintojas, Vakarų Lietuvos įmonė, įsigytų žaliavų pirkimo PVM (32 tūkst. eurų) traukė į atskaitą ir taip susimažino mokėtiną PVM.
Patikrinimas atskleidė, kad visoje sandorių grandinėje PVM į biudžetą nebuvo sumokėtas, o gamintojas, galimai žinojęs apie partnerio sukčiavimą, pasinaudojo galimybe nepagrįstai sumažinti mokėtiną PVM.
Patikrinimo metu taip pat išaiškinta, kad Bendrovė netinkamai naudojo ir reprezentacijai skirtas lėšas: tūkstantinės sumos išleistos įvairiems maisto produktams, gaiviesiems ir alkoholiniams gėrimams, apmokėti sąskaitoms kavinėse ir panašiai, tačiau ką ir kaip tokiu būdu Bendrovė „reprezentavo“, pagrįsti negalėjo.
Šias išlaidas reprezentacinėms sąnaudoms ji priskyrė neleistinai, taip siekdama susimažinti mokėtinus mokesčius.
Bendrovei pripažinus šiuos ir kitus nustatytus pažeidimus, neatitikimai buvo ištaisyti bei deklaruoti papildomai apskaičiuoti mokėtini mokesčiai – per 93 tūkst. eurų PVM ir pelno mokesčio, bendrovė turėjo sumokėti ir delspinigius.
Pažymėtina, kad šie pinigai prilygsta sumai, per mėnesį skiriamai 100 vaikų išlaikymui vaikų globos įstaigose.
