Lėtinėmis ligomis sergantys žmonės, kurie nė dienos negali nugyventi be vaistų, pokyčiais tikrai nesidžiaugia. Ministerija, norėdama sutaupyti PSDF lėšų, sugrupavo panašaus veikimo vaistus tam tikroms ligoms gydyti, pavyzdžiui, onkologinėms, širdies ligoms ir kitoms.
Tai buvo padaryta siekiant sumažinti bazinę (kompensuojamąją) vaistų kainą. O tai reiškia, kad padidėjo priemokos, kurias ligoniai turi sumokėti iš savo kišenės.
Valdininkai nuolat kartoja, kad pacientai turi galimybę įsigyti tos pačios grupės vaistų, kuriems priemoka yra mažiausia. Bet ligoniai atkerta, kad anaiptol ne visada analogiški vaistai yra veiksmingi.
Pažadai dar neištesėti
„Sergu neurologine Parkinsono liga. Ji kausto judesius, todėl sunku vaikščioti.
Bet tai – ne viena bėda. Reikia gerti vaistus ir nuo reumatoidinio artrito, ir nuo aukšto kraujospūdžio. O neseniai prikibo ir sunki plaučių liga“, – skundėsi 67-erių Panevėžyje gyvenanti Danguolė.
Saugantis komplikacijų, būtina visą laiką gerti vaistus, kurie neleidžia kraujagyslėse susidaryti trombams.
„Šie vaistai – gana nauji, todėl brangūs. Per mėnesį vien už juos sumoku 60 eurų.
Jie kainuoja apie 74 eurus, bet pačios vaistinės man, perkančiai daugybę kitų vaistų, pritaiko nuolaidą“, – pasakojo moteris.
Būtent šį preparatą Sveikatos apsaugos ministerija, vasarą rengdama naująjį kompensuojamųjų vaistų kainyną, žadėjo netrukus perkelti iš rezervinio sąrašo ir numatyti jam kompensuoti skirtų pinigų.
Tačiau pažadai liko neįvykdyti. Todėl panevėžietė gydytojo išrašytą receptą buvo įdavusi ekskursijų vadovei, o ji už tuos pačius vaistus Lenkijoje sumokėjo triskart pigiau – 24 eurus.
„Latvijoje šie vaistai kainuoja maždaug tiek, kiek Lietuvoje su nuolaida – apie 60 eurų. Bet jie ir ten, ir Estijoje jau yra kompensuojami“, – stebėjosi Danguolė.
Vaistams – pusė pajamų
Pasak moters, ligos smarkiai sumenkino darbingumą – jai nustatytas 20 proc. darbingumo lygis (anksčiau tai buvo vadinama I invalidumo grupe). Atsižvelgus į negalią, prieš metus dar visi jai būtini preparatai buvo kompensuojami 100 proc.
Bet nuo rugpjūčio, įsigaliojus naujam kainynui, daugelio vaistų bazinė kaina sumažėjo, o priemokos išsipūtė.
„Anksčiau už vaistus Parkinsono ligai gydyti tekdavo primokėti 1–5 eurus, dabar tam prireikia 15–20 eurų. Bet man dar būtina gerti ir kitus vaistus, ir net tokius, kurie nuo šalutinio poveikio apsaugo skrandį. Tad per mėnesį vien priemokoms mažų mažiausiai prireikia 150 eurų“, – suskaičiavo moteris.
Tai – pusė jos pajamų: už neįgalumą ji gauna maždaug apie 50 eurų pašalpą ir apie 250 eurų pensijos.
Jos neguodžia ir politikų kalbos, skatinančios rinktis vaistus su mažiausia priemoka.
„Išties vieni vaistai nuo kraujospūdžio kainuoja centus, bet jų nepakanka. Ligoninėje gydytojai parinko tinkamiausią preparatą, kuris apsaugo nuo staigių kraujospūdžio šuolių, antraip gali ištikti infarktas.
Už juos reikia primokėti apie 9 eurus. Ir taip pinigai byra už kiekvieną preparatą“, – kalbėjo Danguolė.
Sąrašas nesutrumpėjo
Vaistų rinkoje sukasi dideli pinigai. 2016 m. jiems kompensuoti buvo skirta 217,5 mln. eurų, 2015-aisiais – 212,6 mln. eurų.
Lietuvoje net 1,2 mln. pacientų vartoja kompensuojamuosius vaistus. Iš jų net 64 proc. geria kardiologinius – širdies ligoms gydyti skirtus – preparatus.
Apskaičiuota, kad vidutiniškai vienas pacientas per metus kardiologinių vaistų priemokoms išleido 46 eurus, o visi sumokėjo daugiau kaip 38,8 mln. eurų priemokų.
Visų kompensuojamųjų vaistų priemokoms pernai gyventojai išleido apie 53,8 mln. eurų.
Vaistų kompensavimo komisija rudenį svarstė, kuriuos vaistus, esančius rezerviniame sąraše, galima būtų įrašyti į kainyną. Bet PSDF tarybos pritarimo dar negauta.
Išankstiniais duomenimis, rezerviniame vaistų sąraše esantiems vaistams kompensuoti reikėtų apie 17,5 mln. eurų.
Vieni tų vaistų, kurie iš rezervinio sąrašo greičiausiai turėtų būti perkelti į kainyną, yra kraujo krešėjimą slopinantys preparatai. Kiti vaistai – onkologiniai: tai ir plaučių vėžiui, ir lėtinei limfoleukemijai gydyti skirti preparatai.
Vaistai – geri, tačiau labai brangūs
Lina Bušinskaitė-Šriubėnė
Valstybinės ligonių kasos atstovė
„Naujieji vaistai, skirti trombozėms gydyti, šiuo metu yra įrašyti į rezervinį sąrašą ir yra šio sąrašo pirmosiose pozicijose. Tai reiškia, jog jie yra efektyvūs – atitinka farmacinius ir ekonominius kriterijus.
Tačiau iš rezervinio perkelti į kompensuojamųjų vaistų sąrašą jie padidintų PSDF išlaidas. Todėl, siekiant kuo skubiau įtraukti šiuos vaistus į kompensavimo sistemą, ieškoma būdų, kaip sutaupyti lėšų mažinant jau kompensuojamų vaistų kainas.“
Visa sistema – morališkai pasenusi
Kaip paskelbė BNS, Lietuvoje esantis kompensuojamųjų vaistų rinkos reguliavimas yra neveiksmingas, nes riboja analogiško poveikio, bet pigesnių vaistų patekimą į rinką.
Tokias tyrimo išvadas pristačiusi Konkurencijos taryba paskelbė, kad rinkoje esančių vaistų konkurencija yra menka, nes teisinis reguliavimas sudaro palankias sąlygas kompensuojamųjų vaistų kainyne, o kartu ir rinkoje išlikti gamintojams, kurių siūlomų vaistų kainos yra kelis kartus aukštesnės nei konkurentų.
Dėl ydingo reguliavimo medikamentų kainos pacientams yra didesnės, įvairovė – mažesnė, o biudžeto lėšos naudojamos neefektyviai.
Kita bėda – kad iš PSDF biudžeto lėšų padengiamos vadinamosios bazinės kainos yra apskaičiuojamos pagal vaistų gamintojų viešai deklaruojamas, o ne faktines kainas.
Toks apskaičiavimo būdas, pasak Konkurencijos tarybos, suteikia gamintojams galimybę manipuliuoti kompensuojamųjų vaistų sistema išlaikant aukštesnes deklaruojamas vaistų kainas.
