Dabar papildomų atostogų suteikimo tvarką yra nustačiusi
Vyriausybė, todėl papildomos kelių dienų atostogos už darbo
stažą priklauso automatiškai.
Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas tokią tvarką
siūlė palikti ir nuo 2017 metų turinčiame įsigalioti naujajame
Darbo kodekse, tačiau parlamentarai pritarė liberalo Gintaro
Steponavičiaus pataisai, kuria jis pasiūlė dėl tokių atostogų su
darbdaviu tartis asmeniškai.
Tačiau po prezidentės Dalios Grybauskaitės veto tobulindamas
kodeksą Socialinių reikalų ir darbo komitetas nutarė, kad šiuo
klausimu reikia grįžti prie dabartinės tvarkos.
Seimas po svarstymo
tam pritarė, bet priimti pataisų neužteko balsų ir Seimas dėl
kodekso pakeitimų žada balsuoti šį ketvirtadienį.
A.Palionis sako, kad nauja papildomų atostogų už ilgalaikį
nepertraukiamą darbą vienoje darbovietėje skyrimo tvarka stiprintų
socialinį dialogą ir profesinių sąjungų derybines galias
tariantis dėl geresnių sąlygų darbuotojams.
Tuo tarpu Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos
pirmininkas Artūras Černiauskas BNS pareiškė, kad tokia pataisa
būtų darbuotojams ne į naudą.
„Kolektyvinėse sutartyse ganėtinai sudėtinga susitarti, nes
darbdavys tų atostogų nenori duoti“, – teigė A.Černiauskas.
Pasak jo, kai darbdavys tariasi su darbuotoju dėl papildomų
atostogų, iš karto reikalauja, kad jie „nusileistų darbdaviui
kituose dalykuose“. „Ir tada labai sunkiai vyksta derybos“, –
teigė jis.
A.Černiauskas taip pat pažymėjo, kad priėmus A.Palionio
pataisą, nuo 2017 metų įsigaliojus naujam Darbo kodeksui, būtų
neaišku, „ką daryti su tais žmonėmis, kuriems tos papildomos
atostogos priklauso pagal dabar esančią ir iki Naujųjų metų dar
galiosiančią tvarką“.
Profsąjungų teigimu, kolektyvines sutartis turi apie 15 proc.
šalies įmonių.
Pagal dabar mažiausiai trijų kalendorinių dienų kasmetinės
papildomos atostogos priklauso darbuotojams, turintiems didesnį kaip
10 metų nepertraukiamą darbo stažą toje pat darbovietėje. Už
kiekvienus paskesnius 5 metus suteikiama dar po 1 dieną papildomų
atostogų.
