Rugsėjį visuose Lietuvos oro uostuose augo keleivių skaičius, o per pastaruosius metus į Azijos šalis keliaujančių lietuvių padaugėjo ketvirtadaliu. Tai pastebi Vilniaus oro uosto direktorius Artūras Stankevičius bei oro linijų bendrovės „Finnair“ generalinis direktorius Baltijos šalims ir Rytų Europai Arūnas Skuja.
Rugsėjį augo Vilniaus oro uosto keleivių skaičius, labiausiai daugėjo keliaujančių į Stokholmą, Taliną, Kijevą ir Oslą, iš Kauno – į Londoną ir Kopenhagą. Vilniaus oro uostas 15 proc. pagerino praėjusių metų rezultatus. Taip pat pastebima, kad Palangos oro uostą, kurio keleivių skaičius išaugo 61 proc., augimo tempais lenkia tik Oradėjos oro uostas Rumunijoje.
„Keleivių skaičiaus augimas pastebimas net 34 kryptyse iš Vilniaus oro uosto, planus ir lūkesčius pateisino ir nauji skrydžiai. Labiausiai padaugėjo skrendančių į Stokholmą, Taliną, Kijevą. Tai galima paaiškinti geru ir patogiu skrydžių grafiku, aktyviais oro linijų rinkodaros veiksmais“, – sako Vilniaus oro uosto direktorius A. Stankevičius.
Skraido ištisus metus
Pasak R. Ušecko, tiek verslo, tiek poilsinių kelionių sezoniškumas beveik išnyko, oro uostų ir kelionių agentūrų pastebimos augimo tendencijos yra ne lietuvių mėginimas pratęsti vasarą šiltesniuose kraštuose, o stabilus reiškinys.
„West Express“ pastebi augančius keliautojų srautus. Pirmieji devyni 2016 metų mėnesiai buvo labai sėkmingi. Pastebime, kad įprastai „ramesnių“ sezonų beveik nebeliko nei verslo, nei poilsio kelionių sektoriuje“, – kalba R. Ušeckas.
Pašnekovo teigimu, viena svarbiausių nuolatinių kelionių priežasčių – teigiami makroekonomikos rodikliai: darbo užmokesčio, užimtumo augimas, lemiantis bendrą gyventojų pajamų augimą bei vartojimo didėjimą, eksporto sektoriaus augimas.
Kelionių sezoniškumo mažėjimas, pasak R. Ušecko, yra stabili tendencija, pastebima beveik nuo pat ekonominio atsigavimo pradžios.
Kelionių geografija plečiasi
Anot R. Ušecko, daugelis lietuvių planuoja atostogas iš anksto, kai kainos palankiausios ir pasirinkimas didžiausias. Populiariausiomis išlieka tiesioginiais skrydžiais iš Lietuvos pasiekiamos šalys – Turkija, Graikija, žiemą – Kanarų salos, Jungtiniai Arabų Emyratai, Egiptas.
„Vis dėlto kelionių geografija plečiasi. Vis daugiau keliautojų atranda ir tolimesnius kraštus – Tailandą, Šri Lanką, Kubą, Keniją, JAV.
Mūsų klientai taip pat mielai renkasi mūsų parduodamas keliones ne tik iš Lietuvos, tačiau ir iš Lenkijos, Vokietijos oro uostų“, – pažymi pašnekovas.
Traukia į Aziją
Savo ruožtu oro linijų bendrovės „Finnair“ generalinis direktorius Baltijos šalims ir Rytų Europai A. Skuja pastebi, kad per pastaruosius 12 mėnesių į Azijos šalis keliaujančių lietuvių padaugėjo ketvirtadaliu.
„Vis daugiau žmonių, verslo reikalais skrisdami į Aziją, nusprendžia vienu šūviu nušauti du zuikius ir po verslo kelionės lieka ten atostogauti. Kelionės į Aziją dar niekada nebuvo tokios pigios, Azijos miestuose patrauklios ir viešbučių, maitinimo įstaigų paslaugų kainos“, – naujų krypčių populiarumą aiškina A. Skuja.
Pasak skrydžių paieškos sistemos „Skrendu.lt“ vadovo Sigito Fabijonavičiaus, Azija tampa vis populiaresne jaunimo kelionių kryptimi, nes tai – dar labai mažai pažįstamas žemynas, viliojantis ne tik egzotika, geru klimatu, bet ir vietinio turizmo kainomis.
„Per paskutinius dvejus metus labai išpopuliarėjusios kryptys – Japonija ir Korėja. Šias šalis renkasi gurmanai, estetikos ir technologijų mylėtojai. Didėjant krypčių pasiūlai į Azijos miestus, augant skrydžio bendrovių konkurencijai, kainos išlieka stabilios. Bankokas, Pekinas, Delis, Seulas pasiekiami už 600–700 Eur, renkantis skrydį į abi puses“, – sako „Skrendu.lt“ vadovas.
