Šiandien tradiciniai sėkmės matai – nuosavas būstas ir automobilis – išėjo iš mados. Jaunų žmonių skaičius, kurie jų nebenori pirkti, auga, rašo portalas brightside.me. 30–35 metų žmonės retai perka namus, o dar rečiau – automobilius. Jie apskritai nėra linkę įsigyti itin brangių pirkinių ir JAV vadinami „nuomotojų karta“.
Kai kurie sociologai teigia, kad šiuolaikiniai jauni žmonės turi finansinių problemų, todėl bijo rimtų paskolų, tačiau tai nėra svarbiausia priežastis, rašoma portale. Šiuolaikinis jaunimas kitaip suvokia sėkmės koncepciją. Pagal šį naują požiūrį, sėkmingi žmonės neperka nuosavybės – jie ją nuomoja. Jei nori būti laikomas sėkmingu, turi investuoti į patirtis – keliones, ekstremalų sportą, startuolius. Žmonės nebenori klestėjimo ir stabilumo, jie nori lankstumo ir finansinės bei geografinės nepriklausomybės.
Būtų nesuprastas
Nekilnojamojo turto bendrovės „Inreal“ Investicijų ir analizės departamento vadovas Arnoldas Antanavičius teigia, kad daugybėje užsienio šalių nuoma yra populiaresnė ne tik dėl kitoniško gyvenimo būdo, bet ir dėl NT kainų.
„Daugybėje Vakarų šalių šiuo metu būsto kainos yra santykinai aukštos, palyginti su pajamomis, tad jauniems žmonėms yra ganėtinai sunku įsigyti būstą, reikia labai stipriai ir ilgam laikui įsipareigoti bankams. Galbūt tai atbaido jaunimą, nes visuomenė darosi mobilesnė, aktyvesnė.
Lietuvoje, nors ir egzistuoja stereotipas, kad didžioji dalis nori turėti savo būstą, dažniau pastebime, kad daugėja jaunų žmonių, kurie būsto įsigyti neskuba. Tačiau dauguma lietuvių vis tik nori turėti nuosavą būstą, ypač tada, kai tvirtai apsisprendžia gyventi Lietuvoje, turi pastovų darbą, pajamas, sukuria šeimas“, – sakė A.Antanavičius.
Nekilnojamojo turto bendrovės „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas Saulius Vagonis teigia taip pat pastebintis, kad atsiranda žmonių, kurie mieliau renkasi būsto nuomą. Pasak jo, prieš kurį laiką toks žmogus mūsų visuomenėje būtų nesuprastas, o dabar atrodo normalus.
„Prieš 10 metų toks žmogus, kuris sakytų, kad nori nuomoti, o ne turėti nuosavą būstą, būtų palaikytas nelogiškai mąstančiu ir neadekvačiai suvokiančiu gyvenimą.
Dabar tokių žmonių, kurie deklaruoja, kad nenori turėti nuosavybės, yra. Jie linkę pagyveni vienus metus viename būste, kitus – kitame, įvertinti, kuris jiems rajonas patinka, o tuomet pirkti ten butą arba ne. Tačiau, nors tikrai yra tokių žmonių, daugumos siekiamybe išlieka noras anksčiau ar vėliau turėti nuosavą būstą“, – kalba S.Vagonis.
Pinigai nuomai – į balą
Pasak A.Anatanavičiaus, nuosavas būstas pirmiausia traukia todėl, kad lietuviai labai nenoriai moka nuomą arba moka ją su ta mintimi, kad nuomos mokestis yra pinigų praradimas. Abu LRT.lt pašnekovai sutinka, kad paskolos įmokos bankui šiuo metu yra panašios arba netgi mažesnės už nuomos kainas, tad tai taip pat turi įtakos pasirinkimui įsigyti, o ne nuomoti būstą.
„Nuomonė, kad nuomos mokestis – pinigų praradimas, ypač paplitusi šiuo metu, kai nuomos kainos ir įmoka bankui yra panašios, o įmoka bankui gali būti netgi mažesnė. Taip pat savo vaidmenį vaidina saugumo logika – norisi turėti savo būstą, nes nuomoti jį, turint mažą vaiką ar gyvūną, yra labai sunku, savininko sąlygos yra neprognozuojamos ir gali pasikeisti. Gyvenimą pradedančioms jaunoms šeimoms norisi turėti nuosavą stogą virš galvos ir užtikrintą pagrindą po kojomis“, – kalba A. Antanavičius.
Savo ruožtu S. Vagonis teigia, kad, lyginant Lietuvą su kitomis Vakarų valstybėmis, čia turėti nuosavą turtą yra palankiau.
„Lietuvoje nuosavam būstui yra palanki mokestinė aplinka: apmokestinti tik labai prabangūs būstai, tačiau ekonominės ir vidutinės klasės būstas nėra apmokestintas nekilnojamojo turto mokesčiu. Mokesčiai daugumoje Vakarų valstybių yra ganėtinai dideli ir yra viena priežasčių, kodėl žmonės nelabai nori nuosavybės“, – pažymi S. Vagonis.
Nuoma ir stabilumas – nesuderinami
Pašnekovai sutinka, kad būsto nuoma Lietuvoje, kitaip nei daugelyje kitų Vakarų valstybių, nesuteikia saugumo jausmo: nuomininkas dažnai gali likti be stogo virš galvos, nuomotojui staiga sugalvojus parduoti būstą.
„Teisinė bazė, nelabai apsauganti nuomininkus Lietuvoje, taip pat turi įtakos tam, kad žmonės siekia turėti nuosavą būstą. Lietuvoje tikėtina tai, kad po mėnesio nuomotojas gali paprašyti išeiti iš nuomojamo būsto.
Kiek tenka pastebėti, užsienyje tuo klausimu yra padaryta gerokai didesnė pažanga – nuomininkai gali pasirašyti ilgalaikes sutartis ir būti tikri, kad jų taip lengvai niekas iš nuomojamo būstų neišprašys. Jie turi daugiau teisių, įstatymų prasme yra labiau apsaugoti. Užsienyje nuomos rinka yra labiau pažengusi ir geriau reguliuojama“, – tikina A. Antanavičius.
S. Vagonis taip pat pastebi, kad daugumoje išsivysčiusių šalių teisinė bazė daug labiau nei Lietuvoje gina nuomininkus: „Nuomą su pastovumu Lietuvoje sieti yra daug sunkiau, nei kitose valstybėse, kur yra ir geresni įstatymai, ir nuomos santykiai tradiciškai labiau ilgalaikiai. Tai yra dar vienas motyvas, kodėl žmonės nuomojamame būste jaučiasi ne taip saugiai, kaip nuosavame.“
