„Tai iššūkis ir galimybė, parodys – taps Lietuvos bankai modernios valstybės dalimi ar grįš ten, kur buvo 1994 metais“, – Lietuvos bankų asociacijos 25-mečio proga surengtame renginyje „Skaitmenizacijos iššūkiai ir galimybės“ teigė Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas.
„Dabar bankininkystės sektorius stabiliausias, koks tik buvo Lietuvoje. Tačiau iššūkių nestinga – reguliavimas, visuomenės požiūris, skaitmenizacija“, – kalbėjo S.Kropas.
Asociacijos vadovo teigimu, bankų sektoriui būtini trys dalykai – mobili skaitmeninė struktūra, dinamiška paslaugų aplinka ir pačios paslaugos, atitinkančios žmonių ir verslo lūkesčius.
„Reguliavimas didžia dalimi orientuotas į krizę ir į praeitį, trūksta naujo reguliavimo naujoms paslaugoms. Mes tarsi bandome aptverti rūtų darželį – reguliavimo iniciatyvų turime daugiau nei reikia“, – apgailestavo S.Kropas.
Naujovėms imlūs, bet ne visoms
„Swedbank“ valdybos pirmininkė Dovilė Grigienė teigė, kad lietuviai naujovėms imlūs, bet inovatyvumui kartais trukdo bendradarbiavimo stoka.
1999nm. pristačius interneto bankininkystę, tai buvo naujovė ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje, bet ji prigijo labai greitai. Panašiai buvo ir su mobiliosiomis programėlėmis – per pirmus du metus pritraukė daugiau nei kelis šimtus tūkstančių naudotojų.
„Bet visiškai kitaip buvo su bankinėmis kortelėmis. Visame pasaulyje jos jau buvo įsitvirtinusios, o Lietuvą pasiekė tik 2002-2003 m.ir prigijo labai sunkiai. Augimas vartotojų per metus nesiekė 10proc.“, – pasakojo D.Grigienė.
Jos nuomone, dėl to kalta bendradarbiavimo stoka – visame pasaulyje prie naujovių versle skatinimo prisideda tiek privatus, tiek viešas sektorius. Lietuvoje valdžios bendradarbiavimo D.Grigienė kartais pasigenda.
Vartotojai keičiasi
„Nordea Bank“ Lietuvos skyriaus Mažmeninės bankininkystės vadovas Jaunius Marinskas teigė, kad bankams keistis reikės, nes keičiasi visa visuomenė.
Šiuo metu bankų klientus jis skirsto į tris dalis. Pirmajai grupei informacinės technologijos kelią siaubą ir tai, bankininko nuomone, ne tik vyresnio amžiaus žmonės. Antroji grupė prie skaitmenizacijos jau priprato ir daugelyje kasdienio gyvenimo sričių naudoja išmaniąsias technologijas, bet gyvo bendravimo vis dar reikalauja.
„Jei yra kažkoks svarbus sprendimas, reikalaujantis rankų sukirtimo, tai tokie vartotojai nori fizinio kontakto, nori pažvelgti banko darbuotojui į akis ir tuomet priimti sprendimą“, – sakė J.Marinskas.
Vis dėlto, jo teigimu, bankai labiausiai koncentruotis turėtų į trečią vartotojų kategoriją – augančią kartą, kuri kompiuterio, telefono ar planšetės iš rankų nepaleidžia kiaurą parą.
„Kol jas ta karta dar auga, bet tai ateities klientai ir mes visi turėsime prie jų prisitaikyti“, – teigė banko atstovas.
Žmonių nebereiks?
„Naujajai kartai bendravimas ne tik nėra būtina, bet kartais ji to ir nenori, jai daug maloniau bendrauti per ekraną, per skaitmenines technologijas“, -kalbėjo J.Marinskas.
Tą patvirtino ir SEB banko Baltijos šalyse skaitmeninės bankininkystės vadovas Paulius Tarbūnas: „Į mūsų banko filialus žmonės užsuka vis rečiau“.
Jo teigimu, tai skatina bankus vis daugiau investuoti būtent į skaitmenines paslaugas ir kuo patogesnę vartotojo sąsają su jomis. Vis dėlto, žmogiškas kontaktas, P.Tarbūno nuomone, iš bankinio sektoriaus nedings: „Skaitmenizacija ne išstums žmogiškuosius ryšius, bet sudarys galimybę juos tobulinti bei perkelti į elektroninę erdvę.“
Kas trukdo progresui?
„Danske bank“ Lietuvos filialo generalinis direktorius Gintautas Galvanauskas apgailestavo, kad nors prieš 20 metų Lietuvos bankininkystės sektorius buvo itin veržlus ir konkurencingas, tai šiandien mes atsiliekame.
Jo teigimu, tai lemia bendros sistemos nebuvimas: „Ar mes žinome, kokia Lietuva turi būti po 20 metų? Ar stengiamės kartu, kad tai taptų realybe? Valstybė ir paslaugų tiekėjai turi dirbti kartu.“
G.Galvanauskas duoda ir pavyzdį – Lietuvoje yra įdiegtas elektroninis parašas. „Mūsų sektoriaus funkcija turėtų būti šią paslaugą plėsti, kad kuo daugiau dalykų žmonės galėtų atlikti su elektroniniu parašu. Bet štai notarų rūmai ignoruoja tai ir priima tik fizinius parašus – sugriūna visa grandinė ir mūsų progresas“, – pasakojo jis.
Priekaištų jis turi ir kitoms valdžios institucijoms: „Kodėl Registrų centre paslaugos yra skirstomos į paslaugas privačiam ir paslaugas valdžios sektoriui ir paslaugos privačiam sektoriui yra mokamos, o valdžios – ne. Taip negali būti, mes turime dirbti kartu.“
Bankų atstovų teigimu, valdžios ir bankų sektoriaus bendradarbiavimas galėtų tapti stipriu skaitmenizacijos varikliu, bet kol kas, deja, yra jos stabdis.
