Europos draudimo bendrovė „ERGO Insurance“ Lietuvoje pastebi, kad įvertinusios grėsmes įmonės vis dažniau stengiasi apsaugoti savo veiklą ne tik nuo ugnies, vandens, gamtos stichijų žalos, tačiau ir elektros gedimo padarinių.
Žemės ūkio bendrovei po įtampos šuolio teko keisti melžimo aikštelės įrangą, taip pat, kad būtų išsaugotas derlius, atnaujinti grūdų džiovinimo įrangą.
Parduotuvėje dėl elektros gedimo sugedo eskalatorius, o viešbutyje dėl įtampos svyravimų teko remontuoti viešbučio liftus. Tai ne vienintelė viešbutį ištikusi bėda – jame teko atnaujinti ir konferencijos įrangą, kurią sugadino elektros šuoliai.
Tai – tik keli atvejai, su kuriais savo praktikoje teko susidurti draudikams. Minėtais atvejais žalos siekė nuo kelių iki keliasdešimt tūkstančių eurų.
„Vis dažniau kalbama apie išmaniuosius elektros tinklus, kuomet sistema „gydo“ pati save ir esant pažeidimui, užtikrina tiekimą, tačiau ne taip jau ir retai pasitaiko įtampos gedimų tinkle. Pavojingiausi įtampos šuoliai, kuomet įtampa šokteli iki 260 V ir daugiau – tuomet sugenda ne tik buities, tačiau ir pramoniniai prietaisai“, – sako Europos bendrovės „ERGO Insurance“ Lietuvoje Draudimo departamento direktorius Tomas Nenartavičius.
Tokius įtampos šuolius sukelia problemos elektros tinkle – jų ypač padaugėja esant stichinėms nelaimėms, tokioms kaip audra ar žaibavimas, kurių daugėja dėl klimato pokyčių.
Dar vienas iššūkis elektros tinklams – žiema. Šaltąjį sezoną dėl didelės apkrovos, kuomet naudojama daug elektros prietaisų, neatlaiko elektros tinklas. Tai vienos dažniausių gedimų priežasčių, tačiau jų būna ir daugiau: staigus elektros tinklo perkrovimas, įžeminimo pažeidimai, netiesioginė žaibo iškrova.
Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos, kuri reguliuoja ir prižiūri elektros rinką, duomenimis, per 2014 metus 330 kV tinkle 134,9 valandas įtampa viršijo 362 kV, o 2013 m. tokių atvejų buvo net 213,8 valandas.
„Esant įtampos sutrikimams, technikos gedimai verslui atneša ne tik tiesioginių, bet ir netiesioginių nuostolių.
Kai sugenda kasos aparatas, tuomet parduotuvei sudėtinga į apskaitą įtraukti pajamas; nustojusi šaldyti šaldymo įranga gali pakenkti produktų kokybei; nustojusi veikti sulčiaspaudė ir kepimo krosnis kavinei reiškia klientų nepasitenkinimą. Visi šie atvejai, deja, yra ne hipotetiniai, o paimti iš realaus gyvenimo“, – vardina T. Nenartavičius.
Europos bendrovės „ERGO Insurance“ Lietuvoje duomenimis, vidutinė išmoka dėl įtampos svyravimų sugadintų elektronikos prietaisų siekia iki 1000 eurų, tačiau ji turi tendenciją augti.
„Iš vienos pusės versle vyksta robotizacijos procesai, tarkime, populiarėja savitarnos sprendimai, tokie kaip savitarnos kasos ar siuntų terminalai. Iš kitos pusės, patys įrenginiai yra sudėtingesni, taigi ir brangesni, tačiau nuo gedimų vis tiek neapsaugoti. Gedimai medicinos kabinete, kur įranga yra itin jautri įtampos šuoliams, gali turėti pragaištingų padarinių ne tik prietaisams, bet ir žmogaus gyvybei“, – aiškina T. Nenartavičius.
Draudimo ekspertas pataria, kad įtampos padarinius galima sumažinti naudojant specialius prietaisus, kurie stabilizuoja įtampą, taip pat reguliariai pasitelkti specialistus – jie biuruose prižiūri tinklą ir teikia rekomendacijas dėl tinklo apkrovimo.
