Žmonės, gyvenantys daugiabučiuose, penkerius metus nė neįtarė, kad jų gyvatukas šildo per daug, tačiau, praėjus penkeriems metams, už tai gavo nemenkas sąskaitas.
Tiek neuždirba
„Liepą gavau 65 eurais didesnę sąskaitą“, – piktinosi Marijampolėje, R.Juknevičiaus gatvėje, gyvenanti Jurgita.
Pasak moters, tai nėra normali ir įprasta suma: „Žinoma, kad tai nenormalu. Kiek praėjusią žiemą nesurinko pinigėlių – dabar surinks. Tik štai įdomu, kiek ilgai žais tokius nešvarius žaidimus visi, nes, uždirbant minimalų atlyginimą, tai išties dideli pinigai. Pažįstami taip pat gavo panašias sąskaitas už gyvatuko šildymą, daugmaž nuo 40 eurų ir didesnes.“
Vidutinis sąskaitų dydis Marijampolėje – vienas didžiausių visoje Lietuvoje: vidutinė sąskaitų vertė yra 16,74 euro. Marijampolę lenkia tik Druskininkai, kurių sąskaitų vidurkis dar beveik dvigubai didesnis – 30,26 euro. Kituose miestuose sąskaitų vidurkiai šiek tiek mažesni: Vilniuje – 7,5 euro, Alytuje – 7,32 euro, Biržuose – 15,49 euro, Kelmėje – 13,66 euro., Telšiuose – 6,1 euro, Vilkaviškyje – 13,18 euro.
Kas kaltas?
„Vilniaus energijos“ ir „Litesko“ atstovas spaudai, Nerijus Mikalajūnas teigė, kad dėl šių staiga atsiradusių kainų kalti ne kas kitas, kaip organizacijos, besirūpinančios namų ūkių priežiūra: „Mūsų nuomone, už viršnorminę šilumą gyvatukui turėtų mokėti ne gyventojai, bet tie, ką gyventojai samdo, kad tokių perviršių nebūtų. Tai būstai, įvairūs administratoriai, bendrijos ir panašiai. Žmonės įvairiai renkasi, kam patikėti savo šilumos ūkių priežiūrą, tačiau galiausiai kai kurie gauna perviršį.“
„Anksčiau sąskaitas mes siųsdavome ne žmonėms, o toms organizacijoms, bet, deja, mūsų pozicijos Lietuvos teismai nepalaikė ir nurodė, kad gyventojai vis dėlto turi patys mokėti už tai ir paskui jau rinktis, ar jiems pakeliui su tais prižiūrėtojais, ar ne. Šiuo metu nebeturėdami išeities esame priversti sąskaitas išsiųsti patiems gyventojams“, – sakė N.Mikalajūnas.
„Mes visada esame atviri bendravimui ir prašome žmones kreiptis, kad surastume būdų, kaip išspręsti situaciją ar kaip išdėlioti sumas per ilgesnį laiką. Manau, kad nepatenkinti žmonės turėtų kreiptis į savo bendrijas ir jų klausti, kodėl yra tokia situacija ir kodėl šios neprižiūri namų ūkių“, – sakė N.Mikalajūnas.
Atsakymas neaiškus
Štai pastatų administravimo bendrovės „Mano būstas“ atstovas spaudai Paulius Ugianskis teigė, kad, norint išvengti papildomų išlaidų už gyvatuką, reikia atlikti tam tikrus remonto darbus.
„Mokesčius už gyvatuką galima šiek tiek sumažinti pakeitus senus karšto vandens vamzdynus, kurie yra sumontuoti gyventojų butuose. Mes visada patariame gyventojams juos pasikeisti. Tinkamai atlikus šiuos remonto darbus, tikėtina, pavyks sumažinti šilumos nuostolius ir mokesčius už gyvatuką“, – sakė P. Ugianskis.
Žurnalistams taip ir nepavyko susisiekti su kitomis už namų ūkius atsakingomis organizacijomis, nes niekas komentuoti susiklosčiusios situacijos nepanoro ir kalbėtis atsisakė. Pateikę klausimą, kas turėtų rūpintis ir atsakyti už viršnorminę gyvatuko šilumą, „Mano būsto“ atstovo atsakymo taip pat nesulaukėme.
