Specialistų ieškantiems darbdaviams klūpėti ant kelių prieš būsimą pavaldinį dar netenka, tačiau rinkoje tvyro įtampa. Nors nedarbo lygis Kaune nėra labai žemas, norinčių ir galinčių atlikti kai kurias užduotis žmonių paieška jau tampa rimtu iššūkiu.
Verslo atstovai prisimena, kad panaši situacija buvo susidariusi prieš dešimtmetį, kai samdomas žmogus, o ne darbdavys diktavo sąlygas. Tiesa, labai greitai viskas tąkart apsivertė aukštyn kojomis, tačiau dabar padėtis vėl keičiasi.
Verslininkams tenka belstis net į kauniečių butus – daugiabučių laiptinėse pakabinti plakatai, kuriuose logistikos paslaugų bendrovė „Baltic Logistic Solutions“ (BLS) siūlo darbą pakaunėje veikiančiame centre.
Elektronikos bendrovės „Kitron“ užmojai dar platesni – apie specialistų paiešką ji skelbia transporto stotelėse įrengtuose reklaminiuose stenduose.
Kas atsitiko ir kuo tai gali baigtis, ar kaltas tik verslininkų šykštumas?
Darbo rinkos žinovai tikino, kad pačios blogiausios dienos darbdaviams – dar ateityje, mat situacija gali blogėti tiek šiemet, tiek 2017-aisiais.
Neša žinią į kauniečių namus
Stebint informaciją darbą siūlančiuose interneto portaluose matyti, kad prie kelio „Via Baltica“ įsikūrusi logistikos paslaugų bendrovė BLS šiuo metu siūlo darbą mažiausiai 7 pozicijose. Kai kuriais atvejais nurodytas ir mažiausias mėnesio atlyginimas – 500 eurų, tačiau žmonės gundomi galimybe užsidirbti ir daugiau – tai esą priklauso nuo darbo rezultatų.
Vis dėlto labiausiai BLS turbūt trūksta prekių atrinkėjų ir sandėlio darbuotojų, mat būtent skelbimai apie tokių darbuotojų poreikį neseniai pasirodė prie daugiabučių laiptinių. Juos pranešė regėję Dainavos, Žaliakalnio, Girstučio rajonų gyventojai.
Kiekvienas žmogus turbūt užmeta akį į pranešimus prie laiptinės, todėl nepastebėti skelbimų apie siūlomą darbą taip pat beveik neįmanoma.
Kodėl pasirinkta tokia darbuotojų paieškos forma ir ar ji pateisino lūkesčius? Bendrovės atstovai nelinkę atvirauti.
„Pasitarę nusprendėme šio klausimo nekomentuoti“, – pareiškė laikinai BLS vadovo pareigas einantis Rolandas Plieda.
Paskambinus skelbime nurodytu telefonu, juo atsiliepusi moteris patvirtino, kad bendrovė dar turi laisvų darbo vietų.
Poreikį padidino augimas
Elektronikos bendrovės „Kitron“ vadovams naujų darbuotojų paieška dar niekada nebuvo toks rimtas rūpestis.
Įmonėje šiuo metu dirba 550 specialistų, reikėtų dar bent trisdešimties.
„Darbuotojų poreikį daugiausia lėmė beveik 40 procentų šiais metais padidėję įmonės pardavimai. Juokaudami tai vadiname prabangos problema: geri veiklos rezultatai verčia ieškoti darbuotojų“, – kalbėjo „Kitron“ generalinis direktorius Mindaugas Šeštokas.
Jam nuolat tenka bendrauti su kitose srityse veikiančių bendrovių vadovais, ir jie tikina taip pat kenčiantys dėl darbuotojų stygiaus.
Pasak M.Šeštoko, naujų darbuotojų ieškoti buvo nuspręsta kabinant skelbimus Kaune stovinčiuose reklamos stenduose. Pirmosiomis savaitėmis rezultatai nenuvylė – besikreipiančių žmonių srautas išties išaugo.
„Tenka didinti atlyginimus, kurti įvairias motyvacines sistemas, tačiau tokios priemonės negelbės, jeigu rinkoje išvis nebus reikiamų specialistų“, – svarstė „Kitron“ vadovas. Jo vadovaujama bendrovė aktyviai dirba kartu su Kauno technologijos universitetu (KTU), Kauno technikos kolegija (KTK) ugdant jaunus specialistus, siekiama juos sudominti elektronikos studijomis.
Vilioja solidžiu atlyginimu
Panašiu keliu žengia didžiausia transporto infrastruktūros bendrovė Baltijos šalyse „Kauno tiltai“, kuri kartu su partneriais sukūrė specialistams, aukštųjų mokyklų mokslininkams, studentams ir moksleiviams skirtą projektą „Akademija@Kauno tiltai“. Jo imtasi siekiant populiarinti inžinerines specialybes.
Kelių tiesimu užsiimančios įmonės be paliovos ieško šios srities specialistų, tačiau jauni žmonės dažniau linkę rinktis lengvesnes studijas. Mokslo įstaigos kartu su verslo atstovais pasiryžusios pakeisti padėtį, nes techninių specialybių perspektyvos milžiniškos.
„Kauno tiltai“ sukūrė 800 darbo vietų. Daugiau kaip 200 darbuotojų – profesionalūs kelių, tiltų, geležinkelių, transporto, energetikos inžinieriai.
„Labiausiai trūksta kelių inžinerijos specialybes įgijusių žmonių. Šiuo metu jas renkasi mažiau jaunuolių, todėl tikrasis specialistų trūkumas Lietuvoje bus juntamas po keleto metų“, – prognozavo „Kauno tiltų“ generalinis direktorius Aldas Rusevičius.
Šiuo metu „Kauno tiltai“ ieško ir siūlo darbą kelininkams, tiltų statybininkams, kelių statybinės technikos mechanizatoriams. Bendrovė galėtų įdarbinti apie 40 tokių specialistų.
Tačiau didžiausias yra inžinierių-sąmatininkų trūkumas. Sunkiausia surasti būtent šių patyrusių specialistų, kurie galėtų skaičiuoti sąmatas infrastruktūros statiniams.
Neseniai atliktos Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro apklausos duomenimis, kelių specialybė įtraukta į geriausiai mokamų specialybių dešimtuką. Įsidarbinti galima ne tik gamybos, bet ir mokslo tyrimų, infrastruktūros valdymo ar administravimo įmonėse bei organizacijose. Augant šiuolaikiško transporto poreikiams, kelių ir geležinkelių inžinerijos specialistų poreikis sparčiai didėja ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.
Blogai, bet bus dar blogiau
„Galime tik patvirtinti tai, ką kalba Kauno įmonių atstovai: nuo metų pradžios kvalifikuotos darbo jėgos stygius smarkiai juntamas“, – kalbėjo Kauno teritorinės darbo biržos Darbo išteklių skyriaus vedėja Inga Balnanosienė.
Pasak jos, darbo ieškančių žmonių pastaruoju metu Kaune mažėja, didele problema išlieka darbo jėgos pasiūlos ir paklausos suderinamumas. Kartu su verslo ir švietimo įstaigų atstovais mėginama atnaujinti mokymo programas, kurias įsisavinę jaunuoliai būtų pasirengę pateisinti darbdavių lūkesčius.
Vis dėlto parengti specialistus reikia nemažai laiko, todėl gerų permainų artimiausiu metu darbdaviams tikėtis neverta. Priešingai – paguodžiančių ženklų nematyti, ir padėtis gali dar blogėti.
„Kvalifikuotos darbo jėgos stygius gali išlikti rimta problema ne tik šiemet, bet ir per visus 2017 metus“, – spėjo Kauno teritorinės darbo biržos atstovė I.Balnanosienė.
Šiuo metu nedarbo lygis Kaune sudaro 6,8 proc. I.Balnanosienė spėjo, kad metų pabaigoje jis sumažės iki 6,2 proc. Vasaros mėnesiais šis rodiklis visada šiek tiek padidėja, mat darbo biržose bent laikinai registruojasi dalis mokslus baigusių abiturientų ir absolventų.
Darbuotojų paieškai vienas receptas XXI amžiuje nebetinka
Palmira Sirusienė
Personalo atrankos ir mokymų bendrovės „Noriu personalo sprendimų grupė“ direktorė
„Pastaraisiais metais pastebima tendencija – didėjantis ne tik aukšto lygio specialistų, bet ir jaunų išsilavinusių žmonių bei žemesnių grandžių darbuotojų trūkumas.
Tai lemia ir demografinė Lietuvos padėtis, mat atsivėrus šalies sienoms darbdaviams tenka konkuruoti vertinant ir užsienio šalių kontekstą: jauni žmonės baigia universitetus užsienyje, sėkmingai siekia karjeros, atrasdami ten daugiau galimybių.
Dirbantieji žemesnėse grandyse darbą Lietuvoje mielai iškeičia į sezoninius ar laikinus ir ilgalaikius darbus užsienyje.
Kaunas pastaruoju metu tampa vis patrauklesnis investuotojams, miestą pasirenka daugiau įmonių dėl gerinamos infrastruktūros, miesto universitetuose rengiamų jaunų specialistų, tad besikuriančios užsienio kapitalo įmonės didina kvalifikuotų ir išsilavinusių darbuotojų poreikį.
Iki 2008-ųjų vienas svarbesnių personalo paieškos šaltinių buvo spauda, tačiau ekonominės krizės metu jos efektyvumas sumažėjo. Kurį laiką toks paieškos būdas išliko veiksmingas ieškant personalo regionuose, nutolusiuose nuo didžiųjų miestų, ar žemesniųjų grandžių darbuotojų paieškai.
Pastaraisiais metais dominuojantis vaidmuo ieškant personalo tenka elektroninei erdvei – specializuotiems darbo paieškos portalams, jų duomenų bazėms, reklamai populiariausiuose informaciniuose ar pramogų interneto puslapiuose, sparčiai didėja socialinių, profesinių tinklų įtaka.
Efektyvumas priklauso ir nuo ieškomo specialisto srities, patirties, išsilavinimo, amžiaus, domėjimosi sričių, elgsenos ypatumų ir kitų veiksnių.
Štai keli pavyzdžiai. Jaunų žmonių auditoriją nesunkiai pasieksime socialiniuose ar pramogų tinkluose.
Informacinių technologijų, žmogiškųjų išteklių ar marketingo specialistus rasime profesiniuose tinkluose, tačiau tai nepadės ieškant brandaus statybos darbų vadovo ar inžinieriaus projektuotojo, gamybos technologo, turinčio ilgametės patirties ir sukauptų specifinių žinių. Veiksmingumas dar sumažės, jeigu šios pozicijos specialisto ieškoma ne didžiuosiuose miestuose.
Ieškant jaunų, nepatyrusių specialistų ir būsimų talentų dalyvaujama aukštojo mokslo įstaigose vykstančiose karjeros dienose, kontaktų mugėse, kurioms jau atsiranda alternatyvos ir elektroninėje erdvėje. Darbdaviai užsitikrina personalo pamainą remdami studijuojančius gabiausius jaunus žmones, suteikdami jiems sąlygas įgyti darbinės patirties darbą derinant su studijomis.
Ieškant aukšto lygio specialistų, ypač tų, kurių rinkoje yra nedaug, vis dažniau pasitelkiami tiesioginės paieškos metodai, sudominant neaktyvius rinkoje, darbo neieškančius specialistus, juos surandant netradiciniais būdais ir sudominant pasiūlymu bendraujant tiesiogiai, valdant derybų procesą.
Tai ilgas procesas, reikalaujantis pasirengimo, profesionalumo, laiko ir investicijų.“
Savivaldybei nesiseka surasti net vadovų
Gintaras Petrauskas
Kauno savivaldybės administracijos direktorius
„Miesto valdžia gali paveikti darbo rinkoje vykstančius procesus ir tai daro gerindama infrastruktūrą, kurdama žmonėms palankias gyvenimo sąlygas. Ši veikla apima labai platų priemonių spektrą – nuo gatvių remonto iki vietų vaikų darželiuose kūrimo.
Jeigu gyventojų skaičius Kaune išaugtų, nekiltų sunkumų surasti ir darbuotojų.
Geri specialistai visada geidžiami darbdavių ir jų trūksta. Kauno savivaldybei šiuo metu taip pat reikėtų maždaug 10 žmonių užimti vadovaujamus postus. Reikalingi keli vaikų darželių, mokyklų vadovai, neseniai vėl žlugo konkursas eiti Sveikatos biuro direktoriaus pareigas.
Kaune susidarė šiek tiek keista padėtis: nedarbo lygis nemažas, tačiau verslui nepavyksta rasti darbuotojų.
Šio reiškinio priežastis dar mėginsime aiškintis su Kauno teritorinės darbo biržos ir kitų įstaigų specialistais, tačiau galima įtarti, kad įvairias pašalpas vis dar gauna ir tie žmonės, kurie neturėtų jų gauti.“
