„Komisija dabar aiškinasi aplinkybes, detales, ar pagrįstai
išsiuntinėtos sąskaitos. Aiškinamasi, ar tiems namams, kuriems jos
išsiųstos, turėjo teisę siųsti“, – BNS sakė komisijos atstovė
Loreta Kimutytė.
Ji aiškino, kad už virš normos suvartotą šilumos energiją
pateikti sąskaitas galima tuomet jeigu yra sutvarkęs karšto vandens
apskaita arba gyventojai karštu vandeniu apsirūpina patys. Be to,
L.Kimutytė teigė, kad neaišku, kodėl „Vilniaus energija“ ir
„Litesko“ laukė pusantrų metų ir tik rugpjūtį išsiuntė
sąskaitas už 2010-2015 metais suvartotą šilumą.
Antradienį „Vilniaus energija“ ir „Litesko“ pranešė,
kad sostinėje vartotojai už karštam vandeniui ruošti sunaudotą
energiją, viršijusią normas, turės sumokėti 505 tūkst. eurų,
„Litesko“ šiluma aprūpinamuose miestuose – 416 tūkst. eurų.
Vilniuje papildomas sąskaitas gaus apie trečdalis „Vilniaus
energijos“ klientų, o papildoma sąskaita sieks vidutiniškai 7,5
euro. „Litesko“ sąskaitas pateiks maždaug 50 proc. klientų.
Vidutinis sąskaitų dydis Alytuje sudaro 7,32 euro, Biržuose –
15,49 euro, Druskininkuose – 30,26 euro, Kelmėje – 13,66 euro.
Marijampolėje vidutinė sąskaitų vertė yra 16,74 euro, Telšiuose
– 6,1 euro, Vilkaviškyje – 13,18 euro.
Įmonės nurodo, kad „Vilniaus energija“ ir „Litesko“
negalėjo iš karto paskirstyti šių gyventojų suvartotos šilumos
kiekių, nes Lietuvos teisės aktai nenumatė aiškaus būdo, kaip tai
turėjo būti padaryta“, – teigiama pranešime.
Lietuvos teismai, kurių sprendimus Lietuvos aukščiausiasis
teismas 2015 metų vasario 27 dienos nutartimi peržiūrėti
atsisakė, įpareigojo bendroves sąskaitas už viršnorminę šilumą
teikti gyventojams.
