„Žinau, kad grįžti nebėra kur, nes mano darbo vietos tiesiog neliko. Dirbau nedidelėje įmonėje, kuri viename sostinės gyvenamųjų rajonų prekiavo ūkininkų produkcija, o dabar net prekystaliai išvežti, o su įmonės vadovybe susisiekti nepavyksta, tokios atostogos primena tikrų tikriausią košmarą“, – pasakojo ji ir pridūrė, kad darbdavio elgesys ją stebina ir dėl to, kad jis puikiai žino, kad moteris augina ma1a vaiką, bet nei atostogpinigių, nei paskutinio atlyginimo prieš atostogas išmokėti nesiteikė.
Darbuotoją saugo įstatymai
Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) Asmenų aptarnavimo ir teisės taikymo skyriaus vedėjo pavaduotoja Irina Janukevičienė: „Tokiu atveju darbo kodeksas apsaugo darbuotojo teises. Darbuotojas apie bankrotą turi būti informuotas – ta numato ir Įmonių bankroto įstatymas. Šiuo atveju svarbu sužinoti, ar teismas jau iškėlė bankroto bylą, ar tik ketina tai padaryti.“
Anot jos, jei dar nėra oficialiai iškelta bankroto byla, tai darbuotojo teisės yra tokios pat kaip ir visų kitų darbuotojų pagal Darbo kodeksą. „Darbuotojas turi teisę dėl prieš atostogas neišmokėtų atostoginių kreiptis į darbo ginčų komisiją ir reikalauti neišmokėtų atostogpinigių. Darbuotojas tokiu atveju gali toliau atostogauti ir reikalauti pratęsti atostogas arba grįžti į darbą ir reikalauti, kad darbas būtų suteiktas taip, kaip numato Darbo kodeksas“, – sakė specialistė.
Jei teismas jau iškėlė bankroto bylą, darbuotojo padėtis tokiu atveju keičiasi ir darbuotojas įstatymiškai traktuojamas kaip bankrutuojančios įmonės kreditorius. „Visi darbuotojai, tapę kreditoriais, turi kreiptis dėl informacijos ir savo teisių išaiškinimo į teismo paskirtą bankroto administratorių. Šis asmuo privalo informuoti visus kreditorius apie jų teises ir pateiktus reikalavimus. Vėliau teismas nustato kreditorinių reikalavimų patenkinimo eilę ir juos realizuos iš areštuoto turto, o jei turto nebus, tuomet iš garantinio fondo.“
Atleidimo atveju – į teismą
I.Janukevičienė teigė, kad net ir įmonės bankroto atveju darbuotojas turi atgauti ir atostogpinigius, ir prieš tai neišmokėtą darbo užmokestį. „Jei išmokos išmokamos per garantinį fondą ir jos yra mažesnės nei trijų mėnesių vidutinio atlyginimo dydis – darbuotojas finansiškai niekaip nenukenčia“, – kalbėjo pašnekovė.
Apie jaunos mamos baimę, kad darbdavys ją atleis jai pačiai to nežinant, Darbo inspekcijos specialistė sakė: „To negali būti, darbuotojas būtinai turi būti supažindinamas su atleidimo įsakymu, turi būti įforminami dokumentai, pasirašoma darbo sutartyje. Jeigu darbdavys atleidžia darbuotoją neteisėtai ar nepagrįstai, tuomet darbuotojas turi teisę kreiptis į teismą dėl atleidimo pripažinimo neteisėtu.“
I.Janukevičienė patikino, kad itin svarbu, jog darbuotojas ir pats būtų aktyvus šiuose procesuose, ir, jei jis nori, pats gali pateikti bankroto administratoriui savo kreditorinius reikalavimus (t. y. nurodyti sumas, kurias skolingas darbdavys) kur kas anksčiau.
Panaikinta darbo vieta – darbdavio problema
Apie situaciją, kai darbuotojui atostogaujant jo darbo vietos nebelieka tiesiog fiziškai, pašnekovė sakė: „Tai darbdavio problema, nes jo pareiga yra aprūpinti darbuotoją darbu – parodyti jam, kur, kada ir kaip jis turi dirbti. Darbdavys, staigiai panaikindamas realią darbo vietą, turi arba iš karto suteikti kitą, arba pranešti darbuotojui apie prastovą, o šios prastovos metu mokėti atitinkamą atlygį, bet ne mažesnį nei minimalus atlyginimas.“
Pasak pašnekovės, dėl tokios situacijos darbuotojas turi kreiptis į įmonės vadovą, o šiam nepanorus bendradarbiauti – į Darbo inspekciją.
Šiemet įspėjimus apie bankrotą gavo 1554 darbuotojai
Apie planuojamą darbuotojų atleidimą grupėmis per 7 šių metų mėnesius įspėti 1554 žmonės – 91 proc. daugiau nei pernai sausį–liepą, kai buvo įspėta 813 darbuotojų.
Lietuvos darbo biržos duomenimis, šiemet gauti 27 pranešimai apie numatomus grupės darbuotojų atleidimus – trimis daugiau nei pernai. Vien liepą gauti 2 pranešimai apie numatomą 48 darbuotojų atleidimą, pernai – 3 pranešimai, įspėti 129 žmonės.
