Mieste, kuriame vyks žaidynės, išaugo nusikalstamumo lygis, tai irgi siejama su ekonomine krize. Valdžia dėl lėšų trūkumo sumažino policijos finansavimą trečdaliu. Į tai pareigūnai sureagavo mitingu ir oro uoste stovėjo su plakatais: „Sveiki atvykę į pragarą“. Rio de Žaneiro valdžia turėjo pripažinti, kad organizuoti žaidynės tokiomis sąlygomis gali būti didžiulė klaida, rašo portalas slon.ru.
Šaliai, patiriančiai krizę, tokios baimės nėra nepagrįstos. Akivaizdus pavyzdys – Graikija, kuri 2004 metais organizavo žaidynes, kurios tada tapo brangiausiomis istorijoje ir kainavo apie 11 mlrd. dolerių (dvigubai daugiau už pirminį, žaidynėms numatytą biudžetą).
Tais pačiais metais šalies biudžeto deficitas išaugo iki 6 proc., o valstybės skolos lygis siekė 110 proc. BVP. Šios žaidynės tapo viena iš krizės, kuri tęsiasi Graikijoje iki šiol, priežasčių.
Pasiruošimas žaidynėms neretai yra lydimas optimistinių ekonominių prognozių. Žadama, kad bus skatinama prekyba, turizmas. Iš tiesų tokie renginiai atsiperka labai retai. Ir tai patvirtino neseniai atliktas amerikiečių ekonomistų Roberto Baadeso ir Victoro Mathesono tyrimas.
Kaip kaupiamos išlaidos
Įprastai pirminiai skaičiavimai neatspindi realybės. Visos olimpinės žaidynės, vykusios 1968-2012 metais, kainavo brangiau, negu buvo planuota – vidutiniškai 50 procentų. 2012 metų žaidynių organizatoriai ketino išleisti apie 3 mlrd. dolerių, bet suma išaugo daugiau negu trigubai. 1976 metais, kai žaidynes rengė Monrealis, pirminė suma padidėjo daugiau nei 10 kartų.
Išlaidos prasideda dar kovojant dėl teisės rengti žaidynes. Pretenduojantys miestai stengiasi nustebinti komisiją, imasi reklaminių kampanijų, griebiasi sportinių kompleksų projektų. Net tai gali kainuoti dešimtis milijonų dolerių. Čikaga, kuri norėjo rengti žaidynes šiais metais, investavo į tai 70-100 mln. dolerių. Pinigai išleidžiami ir Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) narių dovanoms. Kartais tai sukeldavo ir didžiulius skandalus.
Tai tik maža dalis išlaidų, kurios sudaro pasiruošimą žaidynėms. O kur dar sportininkų ir turistų apgyvendinimas, transporto infrastruktūra, sportiniai objektai ir išlaidos, susijusios su saugumu?
Esamos infrastruktūros įprastai nepakanka. Rio de Žaneire, nepaistant miesto populiarumo tarp turistų, vis tiek teko statyti naujus viešbučius, kuriuose tilptų dar apie 15 tūkst. žmonių. Tas pat ir dėl sportinių objektų. Tarkim, Bostonas, pretendavęs rengti 2024 metų žaidynes, ketino pastatyti naują stadioną už 400 mln. dolerių, nors stadionų miestas turi.
Išlaidos saugumui pradėjo augti po išpuolių per 1996 metų žaidynes, taip pat po 2001 metų rugsėjo 11 dienos teroro atakų. Žaidynių Atėnuose metu šios išlaidos sudarė 1,6 mlrd. dolerių.
Kaip skaičiuojamas pelnas
Pelnas krauna keli dalykai: tarkim, teisių transliuoti pardavimas, prekyba bilietais. Dalį pelno gauna Tarptautinis olimpinis komitetas (TOK), dalį – vietos organizacijos. Bet net jeigu visi pinigai atitektų šaliai, to vis tiek nepakaktų išlaidoms padengti. 2010 metais organizuojant Vankuverio olimpiadą, pelnas siekė 1,5 mlrd. dolerių, o išlaidos – 7,5 mlrd. dolerių. Londono žaidynės atnešė 3,2 mlrd. dolerių pelno ir 11,4 mlrd. dolerių išlaidų.
Remiantis prognozėmis, kurios skelbiamos prieš žaidynes, sakoma, kad žaidynės sukraus milijardinius pelnus ir dešimtis tūkstančių darbo vietų. Praktika yra kitokia – teigiamas efektas nebūna toks reikšmingas, 2002 metais Solt Leik Sičio valdžia pranašavo 35 tūkst. naujų darbo vietų, o jų atsirado tik 4-7 tūkstančiai.
Kodėl prognozės būna netikslios? Priežastis akivaizdi: jas sudarinėja tie, kurie yra suinteresuoti organizuoti žaidynes. Dėl to įvyksta manipuliacija skaičiais, taip pateisinamos biudžeto išlaidos.
Kokia žaidynių nauda?
Olimpinių žaidynių rengimas gali teikti ilgalaikį pranašumą. Mieste iškyla papildomi infrastruktūros objektai, jie gali tapti patrauklūs turistams ir užsienio investuotojams. Bet pelnas nėra garantuotas.
Tas pat ir dėl sporto infrastruktūros. Graikijoje pastatytas stadionas po žaidynių tapo nereikalingas, kai kurie pastatai virto sąvartynais.
Bet kai kurie miestai iš tiesų pritraukia turistų. 1990 metais Barselona buvo 13-ta Europoje pagal turistų skaičių, 1992 metais miestas rengė žaidynes, o jau 2010 metais turistų reitinge buvo penktoje vietoje.
Tačiau tyrimo autoriai pabrėžia, kad tai greičiau išimtis. Jeigu kalbame apie miestus, kurie ir taip yra populiarūs tarp turistų, olimpinės žaidynės populiarumo jiems nepridės.
Kas užsidirba iš Olimpiados?
Tyrimo duomenimis, tik vienu atveju olimpinės žaidynės buvo pelningos – 1984 metais, kai jas rengė Los Andželas. Taip įvyko dėl to, kad šis miestas – vienintelis, sugebėjęs kelti sąlygas TOK. Jie reikalavo leidimo naudoti jau turimus sportinius objektus, įskaitant stadioną, pastatytą prieš 50 metų. Todėl žaidynės kainavo apie 0,5 mlrd. dolerių.
Nepaisant nuostolio, norinčiųjų rengti žaidynes netrūksta, tarp jų – ir besivystančių šalių. Tai susiję ir su lobistų interesais, ir su valdžios noru demonstruoti savo prestižą. Beje, kai kurie atsisakydavo rengti žaidynes, jeigu susidurdavo su gyventojų protestais.
Parengė Kristina Rancaitė
