Kaip neįtikimai tai beskambėtų, vienas Silicio slėnio verslininkas mano, kad toks pasiekimas yra ne tik įmanomas, bet per kelis ateinančius dešimtmečius tiesiog neišvengiamas – ir tas, kam tai pavyks pasiekti, nebūtinai bus B.Gatesas.
Taip galvoja Samas Altmanas, bendrovės „Y Combinator“ – didžiausio ir labiausiai gerbiamo aukštųjų technologijų verslą pradedančių įmonių, vadinamųjų startuolių, inkubatoriaus – prezidentas.
„Mes turime būti pasiruošę gyventi pasaulyje, kuriame bus trilijonierių, – sako jis. – Ir dėl to visada bus jaučiama didelė neteisybė. Man tai atrodo neteisinga. Bet tam, kad visuomenė galėtų eiti į priekį, reikia leisti, kad taip nutiktų“.
S.Altmano pareikšta nuomonė nėra vienintelė, Panašią viziją turėjo ir „Credit Suisse“ analitikai, paviešinę ją dar 2013 metais paskelbtame pranešime apie pasaulio turtą (Global Wealth Report).'
Tuomet jie pamėgino prognozuoti, kad pirmųjų trilijonierių turime sulaukti ne vėliau kaip po dviejų žmonių kartų. Maža to, jie netgi nurodė konkretų skaičių. Pagal jų prognozes tokių žmonių turi atsirasti... lygiai vienuolika. Tačiau įdomiausias dalykas yra tas, kad „Credit Suisse“ analitikų nuomone, po dviejų žmonių kartų pasaulyje gali gyventi net milijardas milijonierių. Tai reiškia, kad tokį statusą turės kas penktas suaugęs planetos gyventojas.
Portalo „gazeta.pl“ žurnalistas Piotras Ceregra pastebi, kad pranešimo autoriai ne tik imasi prognozavimo, bet ir periodiškai užmeta akį į didelius ir šiek tiek mažesnius pinigus. Kaip rodo naujausi to dokumento duomenys, jau šiandien milijonierių (kurie apibrėžiami kaip asmenys, sukaupę turto už vieną milijoną JAV dolerių arba daugiau) yra stebėtinai daug. Tokias sumas turi net 32 milijonai žmonių, arba 0,7 proc. suaugusių Žemės gyventojų. 46 proc.iš to skaičiaus gyvena Jungtinėse Valstijose, 7 proc. – Didžiojoje Britanijoje, 6 proc. – Japonijoje, ir po 5 proc. – Vokietijoje ir Prancūzijoje. Net 88 proc. visų milijonierių gyvena 13 šalių, vardija skaičius P.Ceregra.
Dokumente taip pat rasime įdomios informacijos apie pinigų sumas, kurias įsivaizduoti yra lengviau.
Pranešimo autoriai pažvelgė į įvairių pasaulio šalių viduriniosios klasės atstovų turimą turtą (nors, atrodo, tiksliau būtų sakyti turtingų žmonių turtą). Šiai grupei buvo priskirti JAV gyventojai, kurių turto vertė nuo 50 tūkst. iki 500 tūkst. JAV dolerių, o taip pat ir kitų šalių gyventojai, kurių turtas, perskaičiavus pagal perkamosios galios paritetą, yra ekvivalentiškas. Didžiausia šios kategorijos žmonių dalimi gali pasigirti Australija (66,1 proc.), Singapūras (62,3 proc.) ir Belgija (62,1 proc.).
Tie procentai aiškiai padidės, jeigu pasiturinčius žmones skaičiuosime kartu su tais, kurie susikrovė dar didesnį turtą. Pirmąsias vietas sąraše tarp šalių, kurios labiausiai priartėjo prie visuotinės gerovės idėjos, užima Australija (80,3 proc.), Singapūras (78,3 proc.) ir Taivanas (74,6 proc.). Iš Europos šalių pagal šį rodiklį pirmauja Belgija (74,4 proc.) – ji yra ketvirtoje vietoje pasaulio mastu. Daugiausiai milijonierių turinčios Jungtinės Valstijos šiose varžytuvėse atrodo vidutiniškai – „pasiturinčių ar dar turtingesnių“ žmonių grupei priskiriama pusė gyventojų. Europos vidurkis – 38,3 proc., pasaulio – 15,9 procento, konstatuoja P.Ceregra.
Kyla natūralus klausimas, kaip šiame fone atrodo Lietuva. Žiūrint, su kuo lyginsime. Gausybę skaičių, kurie ir liūdina (tarkime, gyventojų skaičiaus mažėjimas), ir džiugina, galima rasti 2015 metų spalio mėnesį „Credit Suisse“ paskelbtame dokumente „Global Wealth Databook 2015“.
Nors kol pasieksime visuotinę gerovę dar teks gerokai paplušėti, bet pagal daugelį vertinimo kriterijų Lietuva tikrai nėra paskutinėje vietoje.
Parengė Leonas Grybauskas
