„Suprantama, kad vaikai pirmiausiai taupo laisvalaikiui, o kitas jų išlaidas paprastai padengia tėvai. Išlaidos laisvalaikiui paprastai planuojamos savaitei ar kelioms savaitėms į priekį. Visai kitaip ateitį mato vaikai, taupantys studijoms ir kelionėms. Tokie moksleiviai jau brandesni, jie geba žiūrėti toliau į ateitį“, – sako SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė.
Moksleiviai taip pat nurodė taupantys kompiuteriams, telefonams, vairavimo kursams ir automobiliui.
Apklausų anketose mokiniai žymėdavo kelis svarbiausius taupymo tikslus ir nurodydavo, su kuo dažniausiai jie tariasi piniginiais klausimais. Kaip ir reikėjo tikėtis, pagrindinis autoritetas yra tėvai – 94 proc. respondentų nurodė, kad piniginiais klausimais pirmiausiai kreipiasi į juos.
J. Varanauskienės teigimu, taupymas ugdo finansų planavimo įgūdžius ir finansinę drausmę. Norėdami paskatinti savo vaikus taupyti, tėvai turėtų numatyti adekvačius taupymo tikslus ir pagal taupymo laikotarpį, ir pagal sumas. Tarkime, kuo mažesnis vaikas, tuo trumpesnis turėtų būti planuojamas taupymo laikotarpis.
Taip pat tėvams nereikėtų pamiršti, kad vaikų galimybės taupyti tiesiogiai priklauso nuo to, kiek pinigų jie gauna iš savo tėvų, todėl jei vaikas gauna po keletą eurų per savaitę, raginti jį susitaupyti kelis šimtus eurų kainuojančiam telefonui taip pat nebūtų veiksminga. Tokiu atveju tėvai galbūt galėtų pažadėti padengti dalį pirkinio sumos, o kitą dalį iš savo santaupų papildytų vaikas.
Įgyvendindamas finansinio raštingumo programą mokyklose, SEB bankas apklausė daugiau kaip 400 14–16 metų mokinių visoje Lietuvoje. SEB banko apklausos anketas užpildė Vilniaus, Panevėžio, Biržų, Kretingos, Prienų ir Trakų mokyklų mokiniai.
