2006 m. rudenį Šveicarijos banko „Credit Suisse“ vadybininkas Patrice'as Lescaudronas atskrido į Tbilisį susitikti su nauju klientu. Vairuotojas banko atstovą ir jo pagalbininką atvežė į Imeretijos Chorvila kaimą susitikti su milijardieriumi Bidzina Ivanišviliu. Tuo metu būsimasis Gruzijos premjeras kaip tik buvo grįžęs į gimtąjį kaimą sutvarkęs reikalus – pardavęs metalurgijos aktyvus, už kuriuos gavo 2,7 mlrd. JAV dolerių.
Gruzinas susidomėjo
Turtuolis gyveno kaip atsiskyrėlis, daug padėjo žemiečiams, asmeniniam zoologijos sodui pirko retus gyvūnus ir paukščius, tuo pačiu dalijo nurodymus apie vertybinių popierių, Pablo Picasso ir kitų žymių dailininkų paveikslų pirkimą.
P.Lescaudronas atsargiai pasidomėjo, ar milijardierius tebeplanuoja likti „Credit Suisse“ klientu. B.Ivanišvilis atsakė teigiamai. Tuo momentu jo sąskaitoje Šveicarijos banke buvo keli šimtai milijonų dolerių, daugiausia investuotų į rusiškus vertybinius popierius, — ne pats įdomiausias portfelis iš tų, kurie teko P.Lescaudronui, nors ir visiškai tipinis besivystančių rinkų milijardieriui. Vyrai sutarė, kad B.Ivanišvilis P.Lescaudronui skambins tiesiogiai ir duos nurodymus apie sandorius rinkoje. Iki 2007 m. vadybininkas tiesiog sekė savo kliento nurodymais.
Tuo metu B.Ivanišvilį rimtai paviliojo žaidimai fondų rinkoje, o ir jis pats save laikė šios srities specialistu.
Vienu metu verslininkas turėjo apie 1 proc. „Gazprom“ akcijų, taip pat – „Sberbank“ vertybinių popierių, B.Ivanišviliui yra priklausę ir dalis „Lukoil“, RAO JES bei „VimpelCom“ akcijų.
Būsimasis Gruzijos premjeras atidžiai nagrinėjo kompanijų ataskaitas, žiūrėjo analitines laidas, labiausiai pasitikėjo biržų apžvalgininko Stepano Demuros įžvalgomis, o kartais ir pasinaudodavo jo patarimais.
P.Lescaudrono nuomone jis taip pat pasikliovė – per metus šveicaras įtikino B.Ivanišvilį, jog būtina diversifikuoti portfelį ir ėmė įkalbinėti pirkti užsienio kompanijų akcijas. Palaipsniui milijardierius įsismagino ir didžiuodamasis pasakojo pažįstamiems apie savo sėkmę užsienio biržose.
Tikrino psichiatrai
Tačiau praėjus kone dešimtmečiui nuo pažinties su gruzinų milijardieriumi pradžios, buvęs „Credit Suisse“ vadybininkas buvo areštuotas ir Ženevoje duoda parodymus.
P.Lescaudrono apklausos pradėtos šių metų vasarį – tik praėjus trims mėnesiams po jo arešto, mat pirmiausia buvęs banko darbuotojas buvo paguldytas į kalėjimo psichiatrinę ligoninę (šveicarų laikraštis „Le Temps“ rašė, kad areštuotasis kenčia nuo depresijos). Jokios pavojingos ligos medikams neaptikus, P.Lescaudroną iš ligoninės išrašė.
Šaltinių teigimu, P.Lescaudronui jau pateikti kaltinimai dėl piktavališko pasinaudojimo klientų pasitikėjimu, nederamu tarnybinių prievolių atlikimu, neteisėtu lėšų pasisavinimu (areštuotasis klientų pinigus pervesdavo į asmenines sąskaitas, net ir į priklausančias savo žmonai), sukčiavimu, sąskaitų atidarymu be klientų žinios, prekybinėmis operacijomis vertybinių popierių biržoje be klientų žinios iš specialiai atidarytų subsąskaitų, klientų lėšų išeikvojimu, vardan papildomų komisinių padidintomis prekybinių operacijų apimtmis, dokumentų falsifikacija ir kita.
Kaip P.Lescaudronui pavyko apgauti turtuolius iš „Forbes“ sąrašo ir tiek metų išbūti nepričiuptam?
Finansinis pilotažas
P.Lescaudronas gimė 1963 metais. 1986 m. gavo Aukštosios komercijos mokyklos Lione vadybininko diplomą. Persikėlė į Paryžių, iki 1990-ųjų dirbo konsultacinėse kompanijose „Peat Marwick“ ir „Ernst & Young“, vėliau ėmėsi darbo farmacinėje distribucinėje kompanijoje „OCP Repartition“, o 1994 m. P.Lescaudronas pradėjo dirbti kosmetikos gamintojai „Yves Rocher“. 1999-aisiais jį paskyrė generaliniu direktoriumi „Yves Rocher Vostok“ ir komandiravo į Maskvą, kur jis apmokė vietinius.
Bendradarbiams P.Lescaudronas įsiminė kaip itin susivaldantis ir atsargus vadovas. Firmos reikalais direktorius domėjosi iš esmės: asmeniškai viską inspektavo, apžiūrėdavo net ir sandėlius.
Neaišku, kaip jis atsidūrė „Credit Suisse“, tačiau perėjimą į privačią bankininkystę P.Lescaudronas pasirinko tinkamu metu, mano jį pažįstantis šaltinis iš Šveicarijos bankininkų rato: „Tuo metu besivystančiose šalyse viskas augo kaip ant mielių! O kiek Rusijoje atsirado pinigų turinčių žmonių, gyvenime nemačiusių Šveicarijos bankininko... Tiesiog nearti dirvonai darbui“.
Pradedantysis vadybininkas netruko įsisukti naujoje darbo vietoje. Buvusio UBS direktorių tarybos Rusijoje pirmininko Rairo Simonjano tai nestebina: „Į privačią bankininkystę dažnai pasuka žmonės, dirbę kitose srityse, ir gebantys gerai bendrauti su klientais“.
P.Lescaudrono pažįstamo iš Šveicarijos teigimu, jis tam turėjęs galvą ir puikią uoslę.
Valdė rimtų „banginių“ turtą
Šių metų kovą „Bloomberg“ paskelbė, jog praėjus porai metų nuo darbo „Credit Suisse“ pradžios P.Lescaudronas valdė 1,6 mlrd. JAV dolerių vertės portfelį. Stambiausias klientas – B.Ivanišvilis, kurio portfelis vienu metu siekė milijardą JAV dolerių.
„Forbes“ šaltinių teigimu, 2010 m. P.Lescaudronas galėjo valdyti mažiausiai dvidešimties klientų turtą. Per metus šis darbuotojas bankui uždirbdavo ne mažiau 30 mln. Šveicarijos frankų komisinių, o pats kaip priedą prie 300 tūkst. frankų algos turėjo gauti mažiausiai milijoną. Sumokėjus mokesčius P.Lescaudronui turėjo likti apie 800-900 tūkst. Šveicarijos frankų. Pakankamai, kad galėtum valdyti du namus Ženevoje ir savais pinigais žaisti biržoje.
Gudrios operacijos
„Forbes“ pokalbininkas pasakoja, kad neretai pasitaiko, jog portfelio valdytojas atidaro poziciją fondų rinkoje kliento vardu ir prie jo milijonų prideda apvalią sumelę savų lėšų. Taip nutika, kai, tarkime, geras rinkos perspektyvas matantis vadybininkas negali susisiekti su klientu. Tokiu atveju vadybininkas gali permesti savo 200 tūkst. JAV dolerių į kliento sąskaitą ir nurodyti treideriui nupirkti akcijų, sakykim, už 50,2 mln. JAV dolerių. Po to treideris perspėjamas, jog uždarant šią poziciją uždarbis iš parduotų akcijų, pirktų už 200 tūkst. JAV dolerių, būtų pervestas ne į kliento, o į asmeninę vadybininko sąskaitą.
Galiausiai susisiekęs su klientu vadybininkas praneša apie įvykdytą operaciją. Paprastai tai nesukelia pasipiktinimo, mat tokie veiksmai tik patvirtina, jog portfelio valdytojas tiki savo veiksmais – juk jis rizikuoja ir savo lėšomis. „Forbes“ šaltinis daro prielaidą, kad P.Lescaudronas taip pat darė tokias operacijas.
Be viso to, P.Lescaudronas, jo pažįstamojo teigimu, buvo kone vienintelis privačios bankininkystės poskyryje Rusijai ir NVS, kuris išmanė opcionų užbiržinėje rinkoje prekybą.
Standartinėse investicinėse strategijose, kurias „Credit Suisse“ siūlė klientams pagal pasitikėjimo licencijas, pasirinkimo sandoriai (opcionai) kaip didelės rizikos finansiniai instrumentai nebuvo įtraukti.
„Patrice'o darbas rinkoje – tai tikrai buvo aukštasis pilotažas. Todėl, jeigu jo santykiai su klientais buvo geri, šie galėjo jo vardu pasitikėjimo licencijų ir neišrašyti, o tiesiog žodžiu pasakyti; aš, girdi, pasitikiu tuo, kaip tu dirbi, – mano šaltinis. – Tikriausiai, kažkuriuo momentu Patrice'as pajuto, kad sėkmė jau jo rankose ir pradėjo tokia praktika piktnaudžiauti.“
Vienu ypu nubraukė 128 milijonus
B.Ivanišviliui ir jo buvusiam partneriui Vitalijui Malkinui artimi šaltiniai žurnalui „Forbes“ patvirtino, jog milijardierių santykiai su jųdviejų portfelių vadybininku iš tiesų rėmėsi pasitikėjimu.
Kai tapo Gruzijos premjeru, B.Ivanišvilis peržiūrėti P.Lescaudrono pateikiamas ataskaitas pavedė valdytojui Gruzijoje. Būtent šis asmuo 2015 m. rudenį ir aptiko maržinės prekybos įrašų pozicijose, apie kurias P.Lescaudronas anksčiau nebuvo pranešęs.
Kaip rašė „Bloomberg“, kalba sukosi apie amerikietiškos biotechnologijų kompanijos „Raptor Pharmaceutical“ akcijas, kurias P.Lescaudronas aktyviai siūlė savo klientams nuo 2012 metų. B.Ivanišvilis buvo tarp tų, kurie pasinaudojo vadybininko patarimu. Milijardierius turėjo likti patenkintas, nes 2013 m. „Raptor“ akcijos pabrango 2,5 karto.
Tačiau aiškėja, jog P.Lescaudronas nupirko dar milijonus „Raptor Pharmaceutical“ akcijų neturėdamas klientų sutikimų, tačiau jų vardu banke paėmęs paskolas.
Keletą metų jis fiksavo dalį pelno, kurį vėl investavo į „Raptor“.
Piramidė griuvo 2015 m. rugsėjo 14-ąją, kai „Raptor“ paskelbė apie nesėkmingus klinikinius naujo preparato, skirto vaikų kepenų ligai gydyti, bandymus. Kompanijos akcijos akimirksniu atpigo 37 procentais.
Užteko vienintelio B.Ivanišviliui nežinomo sandorio su „Raptor“ vertybiniais popieriais, kad turtuolis patirtų 128 mln. JAV dolerių nuostolį.
Po kelių dienų vadybininkas prisipažino apie savo veiksmus kolegoms, o gruodį bankas padavė dėl jo skundą Ženevos prokuratūrai.
Per tyrimą banko viduje P.Lescaudronas tikino, kad iš su klientais nesuderintų operacijų asmeninės naudos negavo. Ženevos prokuratūrai banko darbuotojas smulkiai pasakojo, kaip pelnėsi iš melagysčių klientams. Pavyzdžiui, banke savo klientų vardu ėmė kreditus, o už juos gautą dalį pelno pervesdavo į savo sąskaitą.
Savo veiksmus vadybininkas aiškino tuo, jog pats troško imtis finansinio verslo po to, kai išeitų iš „Credit Suisse“. Tam jis kūrė ofšorines kompanijas ne tik savo, bet ir žmonos vardu, į kurių sąskaitas pervesdavo iš klientų pavogtas lėšas, arba pinigus, uždirbtus pozicijose, apie kurias klientai nežinojo.
Kol kas nusakyti, kokią žalą klientams padarė P.Lescaudronas – neįmanoma. Tyrimas tęsiamas.
2016 m. pradžioje su „Forbes“ kalbėjęs B.Ivanišvilis spėjo, kad jis pats galėjo prarasti daugiau nei 100 mln. JAV dolerių.
Buvęs vadybininkas prisipažino, kad nuo 2012-ųjų iki 2015-ųjų į savo sąskaitas pervedė apie 15 mln. JAV dolerių neparodytų komisinių, be to, įsteigė kelis fondus už banko pinigus. Bendra suma sudarė ne mažiau nei 35 mln. eurų.
Bankinės paslaptys
P.Lescaudronas Ženevos prokuratūroje savo nesugaunamumą aiškino tuo, kad vienas jo viršininkų sėdėjo drauge su juo viename kabinete, girdėjo telefoninius pokalbius ir dėl to galėjo numatyti, kuo užsiima vadybininkas.
Nepaisant to, viršininkas į tai nekreipė dėmesio, nes turėjo problemų su alkoholiu. Tačiau „Forbes“ šaltinis bankiniuose sluoksniuose ir R.Simonjanas abejoja, ar taip iš tiesų galėjo būti. Bankininkas spėja, jog P.Lescaudronas omenyje gali turėti Basilį Samariną, privačios bankininkystės Rusijoje ir NVS vadovą 2006-2010 metais, su kuriuo P.Lescaudronas iš tiesų kurį laiką sėdėjo viename kabinete, tačiau tas darbo metu galėjo išgerti nebent konjako, kaip ir dauguma kitų bankininkų.
Anot R.Simonjano, kiekvienas sandoris sudaromas su tokiu skaičiumi žmonių, kad išgėrinėjantis darbuotojas negali likti nepastebėtas. „Alkoholiko nelaikys darbe“, – tvirtino R.Simonjanas.
P.Lescaudronas buvo areštuotas 2015 m. gruodį. Likus nedaug laiko iki šio įvykio, vienas iš nukentėjusių klientų patarėjas banke susitiko su vadybininku. Tai buvo įprastas kasmetinis sutikimas, banko darbuotojo elgesyje nieko neįprasto nebuvo. Netrukus po šio susitikimo P.Lescaudronas pasiprašė atleidžiamas iš darbo. Bankas šio įvykio neafišavo, tačiau suskubo paduoti skundą prokuratūrai. Kuo remdamasis – taip pat neskelbė.
„Forbes“ šaltinis iš Šveicarijos bankininkų rato svarsto, jog „Credit Suisse“ stengiasi užgniaužti istoriją, kad išsaugotų savo vardą: „Po to, kai 2014 m. bankui teko JAV sumokėti 2,6 mlrd. JAV dolerių baudą už pagalbą klientams amerikiečiams išvegiant mokesčių, „Credit Suisse“ nėrė į vandenį. O čia toks dalykas!“.
P.Lescaudrono ausys
Neseniai paaiškėjo, jog P.Lescaudronas figūruoja dar vienoje byloje. Prieš keletą metų buvusį senatorių V.Malkiną apgavo Pierre'as Grotzas – V.Malkino patikėtinis Liuksemburge. Šis įtikino V.Malkiną už 18,6 mln. eurų įsigyti žemės Korsikos saloje, kur, kaip paaiškėjo vėliau, draudžiamos statybos.
„Tai – gražus sklypas prie jūros. Man šią žemę pardavė kaip tą, kurioje galima statyti. Kad tuo patikėčiau, buvo suklastotas vietos mero laiškas, sukurtas architektūrinis projektas ir panašiai, – 2013 m. V.Malkinas pasakojo žurnalui „Forbes“. – Jis paprasčiausiai pavogė pinigus sklypą perkant ir dar nemenką sumą susižėrė dangstantis jo tvarkymu“.
Kaip vėliau paaiškėjo, sandorio mokėjimai ėjo per P.Lescaudroną, kuris netikrino, kur pinigai nukeliauja.
Šios bylos tyrimu užsiima Prancūzija. Tačiau dabar tai – ne paprasta sukčiavimo byla, o kaltinimai grupiniu sukčiavimu pavogtas lėšas išplaunant. Be Prancūzijos, tyrime dalyvauja Šveicarija, Liuksemburgas, San Marinas ir Bahamos.
