Kas lemia, kad gyvename nuo atlyginimo iki atlyginimo?

2016 m. birželio 30 d. 14:38
Finansinės elgsenos testo rezultatai atskleidė, kad net 87 proc. respondentų turi asmeninio biudžeto valdymo pagrindus, tačiau šias žinias praktikoje pritaiko ne visi – trečdalis atsakiusiųjų vis dar gyvena nuo atlyginimo iki atlyginimo. Tokią informaciją atskleidė „Provident Finansai“ ir Lietuvos vartotojų organizacijų aljanso įgyvendinamos finansinio raštingumo programos „Šeimos finansų akademija“ testo rezultatai.
Daugiau nuotraukų (1)
Ši internetinėje platformoje organizuota edukacinė programa skirta šviesti visuomenę apie asmeninių finansų valdymą. Jos metu norintieji galėjo atlikti finansinės elgsenos ir žinių įvertinimo testą, po kurio buvo pateikiama rekomenduotina edukacinė medžiaga. Programos dalyviai susipažino su gyvenimiškomis situacijomis ir pavyzdžiais, kaip tinkamai valdyti asmeninius finansus, juos kontroliuoti bei ką daryti, kad pavyktų susitaupyti reikiamą pinigų sumą.
„Išanalizavę galutinius testo rezultatus pastebėjome, kad 87 proc. programos dalyvių turi gana neblogą suvokimą, kaip tinkamai valdyti savo finansus, tačiau šias žinias pritaikyti praktikoje pavyksta toli gražu ne kiekvienam. Išsiaiškinome, kad du trečdaliai respondentų siekdami savo užsibrėžtų finansinių tikslų susidaro taupymo planą, tačiau kone kas trečias vis dar gyvena nuo atlyginimo iki atlyginimo“, – apie galutinius tyrimo rezultatus kalba kompanijos „Provident Finansai“ korporatyvinių reikalų departamento vadovė Laura Ligutė.
Taip pat testo rezultatai rodo, kad beveik ketvirtadalis (23 proc.) respondentų kol kas dar nėra nieko sutaupę, o kiekvieną mėnesį nuo algos atsidėti iki 10 proc. pavyksta mažiau nei pusei (42 proc.) testą užpildžiusių žmonių.
Programos mokomąją medžiagą parengusios Mykolo Romerio universiteto lektorės, Lietuvos vartotojų organizacijų aljanso vadovės dr. Eglės Kybartienės teigimu, žmonės dažnai su finansiniais sunkumais susiduria ne dėl per mažo pinigų kiekio, o dėl netinkamo jų valdymo. „Sėkmingo asmeninio biudžeto valdymo pagrindas – kruopščiai suplanuoti finansai bei nuolatinė šio plano kontrolė. Iš testo rezultatų matyti, kad 37 proc. atsakiusiųjų arba nekontroliuoja išlaidų, arba tai daro nereguliariai. Taigi, nepakankama išlaidų kontrolė yra viena dažniausiai pasitaikančių nesėkmių valdant asmeninius finansus . Todėl manome, kad mūsų pateikti pavyzdžiai, tokie kaip kokius taupymo ir išlaidų kontrolės metodus naudoti, kaip elgtis parduotuvėje, žmonėms padėjo lengviau suvokti, kaip asmeninio biudžeto valdymo žinias pritaikyti kasdieniame gyvenime“, – sako E.Kybartienė.
Anot Lietuvos vartotojų organizacijų aljanso vadovės, kontroliuoti savo finansus gebantis žmogus suderina pajamas ir išlaidas taip, kad pinigų liktų ir būtiniausioms išlaidoms, ir taupymui, ir pramogoms. Testo rezultatai atskleidė, kad kol kas tai pavyksta ne visiems: 40 proc. respondentų teigia, jog gavę atlyginimą visų pirma skuba apmokėti sąskaitas, 6 proc. apklaustųjų – grąžina skolas. Nors ketvirtadalis (24 proc.) testą užpildžiusiųjų atsideda taupymui, tačiau nudžiuginti save ir nusipirkti išsvajotą daiktą gali vos 2 proc. respondentų. „Tikiu, kad perskaitę mokomąją programos medžiagą respondentai įgavo daugiau praktinių žinių apie finansų valdymą, kontrolę bei taupymą. Šią programą planuojame tobulinti, papildyti ir pratęsti ateityje“, – sako L.Ligutė.
Per du mėnesius „Šeimos finansų akademijos“ internetinėje platformoje www.seimosfinansai.lt apsilankė 6000 vartotojų, informacija parengta pagal finansinių žinių patikrinimo testą užpildžiusiųjų atsakymus.
FinansaitaupymasTestas
Rodyti daugiau žymių

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.