R.Budbergytė, vos paskirta finansų ministre, pareiškė, kad be mokesčių kėlimo Lietuva neišsivers, o minimalaus atlyginimo kėlimas turėtų sustoti. Prezidentė iš naujosios finansų ministrės tikisi, kad ši pajėgs suvaldyti ir priešrinkiminį populizmą.
Šiandien socialdemokratų partijos frakcijos nariai Seime surengė spaudos konkurenciją, iš kurios sunku patikėti, kad R.Budbergytė – tos pačios partijos atstovė.
„Mokesčiai negali būti didinami, o jei kokį mokestį padidiname 10 eurų, tai pensijas ir darbo užmokestį turime padidinti bent 50 eurų“, – konferencijoje rėžė Bronius Bradauskas.
Bendras sutarimas?
„Mes sunerimę dėl pranešimų apie naujų mokesčių įvedimą po rinkimų. Mūsų partijos finansų komitetas posėdžiavo ir mūsų vieninga nuomonė yra, kad jokių mokesčių nedidinti ir neįvedinėti, kol neatsigaus ekonomika ir nepakils realus pragyvenimo lygis“, – kalbėjo B.Bradauskas.
Jis prisiminė Europos Sąjungos (ES) ir Tarptautinio valiutos fondo rekomendacijas dėl Lietuvos mokestinės bazės, bet pareiškė, kad jam jos – mažai rūpi.
„Tie žmonės, kurie dirba ES struktūrose gal daugiau kreipia dėmesį į tai, bet aš linkęs pirmoje vietoje rūpintis savo valstybės žmonių gerove, o ne klausyti reikalavimų ir įvedinėti mokesčius“, – teigė Seimo narys.
Savo teiginiais B.Bradauskas prieštaravo naujosios finansų ministrės B.Budbergytės išsakytai pozicijai. B.Bradauskas ne tik pabrėžė, kad mokesčiai negali būti didinti, bet ir teigė, kad turėtų būti didinamos žmonių pajamos.
„Pirmoje eilėje turime rūpintis, kad būtų padidintos pensijos, darbo užmokestis. Mes pasisakome prieš Sodros lubų įvedimą ir teigiame, kad geriau turėtų būti didinamas neapmokestinamas pajamų dydis ir mažinamos Sodros įmokos“, – teigė B.Bradauskas.
Kliuvo ir bankams
Socialdemokratų spaudos konferencijoje buvo kalbama ir apie būtinybę „pažaboti bankų apetitą mokesčiams“.
B.Bradauskas pasakojo atlikęs eksperimentą Turkijoje: „Specialiai nuėjau į banką, atsidariau sąskaitą, padėjau kažkiek pinigų ir atlikau visas operacijas, kokias tik galima“. Seimo narį sužavėjo Turkijos tvarka – atsidarius sąskaita banke ir pasidėjus į ją pinigų, už jokias paslaugas papildomai mokėti nereikia.
„Ten bankų požiūris toks, kad jeigu tu padėjai indėlį, jie iš to uždirba ir kitų mokesčių neima. Būtų sveikintina, jei ir pas mus taip būtų“, – kalbėjo B.Bradauskas.
Kitas socialdemokratas, Andrius Palionis taip pat teigė, kad vis kylantys bankų mokesčiai turi būti sustabdyti. „Ir galime palyginti, pabaltyje dirba tie patys bankai, tai kodėl Latvija ir Estija turi vienus mokesčius, pas mus tie patys bankai kitus mokesčius?“, – sakė jis.
A.Palionis teigė, kad kiekviena šalis turėtų paskaičiuoti bankų paslaugų kainas pagal savo išsivystymo lygį ir džiaugėsi, kad finansų ministerijoje svarstomas banko paslaugų krepšelio projektas, pagal kurį visi bankai už ne didesnę nei numatytą sumą turės teikti vartotojams būtiniausias savo paslaugas.
„Paslaugų krepšelį patvirtins Centrinis bankas, bet jo kaina turėtų būti iki 2 eurų ir už juos būtų galima išgryninti apie 550 eurų, atlikti 10 bankinių pavedimų, o visi pavedimai į pasirinktą centrinę sąskaitą būtų nemokami“, – kalbėjo A.Palionis.
Jis neabejojo, kad šis sprendimas netrukdys konkurencijai tarp bankų: „Bankai galės tarpusavyje konkuruoti paslaugų krepšeliui nustatydami ne maksimalią leidžiamą, o mažesnę kainą.“
