Lietuvoje pradėtas rodyti BBC daugiaserijinis filmas „Karas ir taika“ laikomas mūsų šalies kino veikėjų ir prodiuserių sėkmės istorija.
Pjeras Bezuchovas, Nataša Rostova ir Andrejus Bolkonskis britų seriale galėjo važinėti ne po Vilnių, o po Budapeštą, Prahą, Rygą ar Varšuvą.
Britų kino kūrėjai į Lietuvą atvyko jau aplankę nemažai Rytų Europos šalių. Ryžtis būtent čia kurti serialą apie XIX amžiaus pradžios Rusiją juos paskatino galimybė susigrąžinti penktadalį filmo gamybai Lietuvoje išleistų pinigų.
Remi – nemoki mokesčio
Lietuvoje išleidę 7,5 milijono eurų, britai iš vienos Lietuvos bendrovės gavo 1,5 mln. eurų neatlygintinos paramos. Kokios – neskelbiama.
Tačiau tapusi rėmėja ši įmonė turėjo akivaizdžios naudos, nes nuo paramai skirtos sumos nereikėjo mokėti pelno mokesčio. Taip buvo sutaupyta apie 170 tūkst. eurų.
Tokia lengvata Lietuvoje galioja nuo 2014-ųjų pradžios. Ja jau pasinaudojo 32 filmų kūrėjai tiek iš Lietuvos, tiek iš užsienio.
Jiems paremti privačios bendrovės skyrė apie 4 milijonus eurų, o mūsų šalyje filmų kūrėjai išleido daugiau nei 20 milijonų eurų.
Vienas šio filmų finansavimo mechanizmo kūrėjų, Kino centro direktorius Rolandas Kvietkauskas tvirtino, kad vos įsigaliojus lengvatai kino sektoriaus įmonės turėjo tikrai daug darbo – tiek, kiek Lietuvos kūrėjai nebūtų galėję pasiūlyti.
Kūrė septynerius metus
Serialą „Karas ir taika“ į Lietuvą priviliojęs mechanizmas buvo kuriamas net septynerius metus.
R.Kvietkauskas prisiminė, kad maždaug prieš dešimtmetį kino prodiuseriai atsidūrė aklavietėje – mat iki tol Lietuvoje buvo filmuojama nemažai užsienio juostų, tačiau vėliau užsieniečiai ėmė rinktis kitas Rytų Europos valstybes, pasiūliusias geresnes sąlygas.
Lietuvos kino kūrėjai tapo nekonkurencingi, todėl ir reikėjo mąstyti, kaip susigrąžinti turtingus užsakovus.
Prireikė net septynerių metų, kad būtų sukurtas mechanizmas, leidžiantis filmų kūrėjams pasinaudoti mokesčių lengvata, ir įtikinti politikus, jog tokios pataisos gali nulemti Lietuvos kino ateitį.
Buvo sukurta schema, primenanti veikiančią Vengrijoje, tačiau pritaikyta Lietuvos sąlygoms.
Ši pelno mokesčio lengvata galios dar pustrečių metų – iki 2018-ųjų pabaigos.
Pornografijos neparemsi
Tiesa, neužtenka vien skirti paramą ir nemokėti nuo šios sumos pelno mokesčio, kurio tarifas siekia 15 proc.
Filmo gamintojai paprastai susiranda investuotoją, o tuomet su filmo turinio aprašymu ir gamybos sąmata keliauja į Kino centrą.
Lengvata galima pasinaudoti tik tuomet, jei Kino centro ekspertai nusprendžia, kad filmas atitinka nustatytus kultūrinius kriterijus.
„Pelno mokesčio lengvata – tai intervencija į laisvąją rinką, todėl mes norime paskatinti kurti filmus, kurie turėtų ir pridėtinės, ir kultūrinės vertės“, – aiškino R.Kvietkauskas.
Anot jo, šių reikalavimų niekada neatitiks smurtiniai ir pornografiniai filmai.
Kino juostos taip pat turi turėti kultūrinių sąsajų su Lietuva ar bent Europa.
Pavyzdžiui, šiuo metu kuriamas vokiečių filmas „Džekas Skerdikas“ su mūsų šalimi neturi daug bendra, bet tai – europietiška istorija.
Anot prodiuserio Stasio Baltakio, įstatymo pataisa leidžia konkuruoti su latviais.
„Ten, jei filmuoji Rygoje, ir matyti, kad tai – Ryga, iškart susigrąžini 15 proc., o jeigu filmuoji Rygoje, bet filme tai bus kitas miestas, – tik 10 procentų“, – pasakojo prodiuseris.
Uždirbo ir Vilnius
Vis dėlto kokios naudos gauna pati valstybė ir jos verslininkai? Pavyzdžiui, kur „Karo ir taikos“ kūrėjai išleido 7,5 milijono eurų?
Britų serialo vykdomoji prodiuserė Liveta Mišeikytė sakė, kad labiausiai pasipelnė apgyvendinimo sektorius.
Pavyzdžiui, viešbutis „Radisson Blu Royal Astorija“, kuriame buvo apsistojusi nemaža dalis serialo komandos, pavadino praėjusius metus pačiais sėkmingiausiais savo istorijoje.
Kai kurie filmo kūrėjai pageidavo gyventi atskirai – jiems buvo išnuomoti butai Vilniaus senamiestyje.
Uždirbo transporto įmonės – kino žvaigždės pageidavo automobilių su vairuotoju, todėl buvo sudarytos sutartys 8 mėnesiams.
Uždirbo ir Vilniaus savivaldybė: jai buvo sumokėta už tai, kad prieš kiekvieną filmavimą buvo greitai išmontuojamas gatvių apšvietimas, – juk XIX amžiuje elektros nebuvo.
Pelną skaičiavo muziejai, kuriuose buvo filmuojama, britams patiko Vilniaus restoranai.
Tačiau svarbiausia, kad devyniems mėnesiams buvo įdarbinta apie 300 filmavimo grupės narių iš Lietuvos.
Nemenka pagalba Lietuvos kūrėjams
Kęstutis Drazdauskas
Nepriklausomų prodiuserių asociacijos pirmininkas
„Ši įstatymo numatyta mokesčių lengvata jau padeda Lietuvos kino kūrėjams ir kuo toliau, tuo labiau padės.
Anksčiau Lietuvos kino prodiuseriai turėjo tik vieną lėšų šaltinį – Kino centrą, o dabar atsirado galimybių rasti jų daugiau.
Mūsiškiai gali lanksčiau ieškoti partnerių užsienyje savo filmams – juk dabar nereikia laukti vienintelio kvietimo dalyvauti konkurse dėl finansavimo, nes penktadalį filmo biudžeto gali skirti verslas.
Verslas po truputį supranta, kad gali skirti lėšų kinui paremti ir neprarasti pinigų. Toks rėmimas nesuteikia verslininkui garbės. Įstatymas neleidžia verslui patirti kitos naudos nei finansinė.
Bet verslininkas gali uždirbti 11,25 proc. nuo į kino kūrimą investuotos sumos.“
