Nuo finansinės kūdikystės iki finansinės pensijos
Finansų valdymas – nelengva užduotis, tad su ja kiekvienam susitvarkyti pavyksta skirtingai. Finansinio raštingumo programos mokomąją medžiagą parengusi Mykolo Romerio universiteto lektorė, Lietuvos vartotojų organizacijų aljanso vadovė dr. Eglė Kybartienė sako, jog fizinis žmogaus vystymasis dažnai nesutampa su protinio, o ypač finansinio tobulėjimo etapais.
Anot jos, pirmas su pinigų valdymu susijęs etapas yra finansinė kūdikystė – visiška priklausomybė nuo tėvų ar globėjų. Finansinė vaikystė ateina, pradėjus uždirbti minimalias pajamas, kurių dydis vis dar mažesnis už išlaidas.
„Kai žmogus sugeba išleisti ne visas pajamas ir dalį jų atidėti, toks finansinis etapas vadinamas jaunyste. Finansinė branda pasireiškia, kuomet santaupos ima viršyti uždirbamas pajamas, na, o pilnavertis finansinis gyvenimas prasideda, kai pajamų srautas tampa pakankamas realių tikslų bei svajonių įgyvendinimui. Ir pagaliau ateina finansinė pensija – tai toks laikas, kai taupyti jau nebėra tikslinga, atvirkščiai – sukauptas santaupas galima pradėti leisti“, – sako E.Kybartienė.
Šiuos finansinio vystymosi etapus puikiai atspindi ir apklausos metu gauti rezultatai. Žvelgiant į respondentų atsakymus pagal jų amžių pastebėta, kad kuo žmonės vyresni, tuo daugiau jie yra sutaupę. Beveik pusė apklaustųjų iki 20 metų amžiaus teigia, visiškai neturintys santaupų, net 40 proc. nuo 20 m. iki 25 m. sako, jog yra atsidėję 1 mėn. atlyginimo sumą. Didžioji dalis nuo 26 m. iki 30 m. jau yra susitaupę iki 3 mėn. atlyginimo. Dauguma vyresnių nei 30 metų respondentų tvirtina, taupyklėse turintys net 12 mėn. atlyginimą.
Ką finansai reiškia moterims, o ką vyrams?
Įdomu tai, kad vyrai ir moterys į pinigus žiūri gana skirtingai. Respondentų paklausus, su kuo jiems asocijuojasi finansai, daugiau nei trečdalis apklaustų moterų atsakė, jog tai yra saugumas. O štai ketvirtadalis vyrų pinigus sieja su atsakomybe. Kone pusė apklaustų moterų gavusios atlyginimą visų pirma apmoka sąskaitas, tuo tarpu didžioji dalis vyrų iškart atsideda taupymui.
Tiek dauguma moterų, tiek ir vyrų siekdami savo užsibrėžtų finansinių tikslų sako, susidarantys taupymo planą. Tačiau taip pat pastebėta, kad tarp moterų gana populiaru ieškotis geresnio darbo, na, o net ketvirtadalis vyrų ieškosi papildomo darbo.
„Kiekvienas žmogus į savo finansus žvelgia individualiai. Vieniems tai – sudėtingas ir daug atsakomybės reikalaujantis procesas, kitiems – įprasta, kasdienė veikla. Augdami matome, kaip su pinigais elgiasi mūsų tėvai, tad jau vaikystėje pradeda formuotis pirminis požiūris į finansus. Pradėjus gyventi kartu su kitu žmogumi, tenka nustatyti ir šeimos pinigų tvarkymo taisykles. Vienur visus juos valdo ir skirsto vienas žmogus, kitur – vienas žmogus tvarko bendras išlaidas, o savo asmenines – kiekvienas atskirai. Yra ir tokių šeimų, kuriose visos išlaidos dalijamos pusiau į lygias dalis“, – apie skirtingą finansų valdymo susiformavimą kalba E.Kybartienė.
Be to, išryškėjo, kad skiriasi ne tik moterų ir vyrų požiūris į pinigus, bet ir jų įpročiai. Respondentų paklausus, be kokio pirkinio „neišgyventų“ savaitės, dauguma teigė, neturintys silpnybių. Tačiau išdrįsusios prisipažinti apie savo mažas nuodėmes, beveik penktadalis moterų sakė, jog jos neištvertų be kavos, o kone šeštadalis jų – be saldumynų. Štai daugiau nei ketvirtadaliui apklaustų vyrų, nepavyktų per savaitę nenusipirkti cigarečių.
Vartotojų organizacijų aljanso vadovė teigia, kad mažos finansinės „nuodėmės“ yra atleistinos, jei jos – tinkamai valdomos. „Svarbiausia nebijoti sau pripažinti, jog turime silpnybių ir jas įtraukti į savo išlaidų planą. Stebėdami, kiek išleidžiame finansinėms „nuodėmėms“, galime įvertinti, ar pastarosios turi didelį poveikį mūsų piniginėms ir ar reikia jas apriboti“, – sako E.Kybartienė.
