Tačiau kodėl mes dažnai pinigus leidžiame vėjais? Pasak psichologų, kuo labiau žmogus save prievartauja uždirbinėdamas pinigus, tuo jam smagiau, maloniau išlaidauti ir tuo greičiau pinigai iškeliauja iš kišenės.
„Paprastai sakant, pinigus išleidžiame tam, kad pailsėtume nuo to, kaip sunkiai juos uždirbome. Malonus pats pinigų leidimo momentas ir momentinis savo vertės pajautimas: „O ką, ar aš neužsidirbu?“ Toks pinigų leidimas laikinai suteikia energijos ir jėgų“, – sako Lietuvos vartotojų organizacijų aljanso vadovė Eglė Kybartienė.
Tačiau pašnekovė atkreipia dėmesį, kad tuomet, kai kiekvieno iš mūsų gyvenime vyksta svarbūs vidiniai ar išoriniai procesai, įvykiai ar pokyčiai, mes nebeturime poreikio ir noro išlaidauti arba nenorime tam skirti laiko, nematome prasmės vaikščioti po parduotuves ir žvalgytis, kam išleisti savo uždirbtas lėšas.
Kas „sugraužia“ pinigus?
Tad ar jūs linkęs išlaidauti ir švaistyti sunkiai uždirbtus pinigus? Štai kelios mažos finansinės „nuodėmės“, kurios tuština piniginę.
Jūs bet kokiomis aplinkybėmis perkate tik naujus daiktus. Tačiau pagalvokite, ar nauja, bet iš pigių medžiagų pagaminta buities prekė nesuluš greičiau nei pirkta iš antrų rankų, tačiau kokybiškesnė tokia prekė? O gal daiktą naudosi trumpai, vos kelis kartus, tad naujo pirkti neapsimoka?
Verta pamąstyti, ar tikrai jums reikia išnaudoti banko kortelės kredito limitą? Galbūt galite prekės pirkimą kreditan atidėti keliems mėnesiams ir reikiamą sumą sutaupyti patys? Tokiu būdu nereikės mokėti palūkanų bankui.
Beje, čia vertėtų stebėti savo elgseną apsiperkant: ar jūs linkęs pirkti impulsyviai? Gal parsinešę namo pirkinius, jais pasidžiaugiate, padedate į spintą ar sandėliuką ir daugiau jais nebesinaudojate. Taigi, tokiu būdu jūsų uždirbti pinigai nueina vėjais.
Prisiminkite, ar mėgstate pirkti vardinius daiktus? Taip, gali būti, kad tai geros kokybės prekės. Tačiau gal verta pasigilinti ir surasti panašios kokybės, tačiau ne tokios garsios firmos analogų? Tai pakankamai geras būdas sutaupyti.
Labai svarbu pasitikrinti, ar tikrai visos paslaugos, kurias gaunate, jums reikalingos. „Pasižiūrėkite, kiek šeimoje turite interneto tiekimo sutarčių: turbūt visi šeimos nariai turi po išmanųjį telefoną su interneto galimybe, taip pat interneto ryšys yra namuose ir darbe. Visa tai kainuoja, tad galbūt verta kažkurių interneto teikimo sutarčių atsisakyti, – svarsto Vilniaus kolegijos Bankininkystės katedros vedėja Gitana Mečėjienė.
Pašnekovė siūlo peržvelgti ir savo turimus abonementus. „Žmonės, pagauti impulso, nusiperka abonementą, pvz., į sporto klubą, visiems metams. O po to paaiškėja, kad per kelis mėnesius nuėjo sportuoti vos 5 kartus. Tad, prieš pasirašant metinę sutartį, galbūt vertėtų pabandyti kasdien daryti mankštą namuose ar parke, ir, jeigu matysite, kad tikrai dažnai sportuojate, tuomet pirkti metinį abonementą“, – pataria dėstytoja. Ji pataria susilaikyti nuo impulso pirkti nuolaidų korteles, jeigu toje žvejybos parduotuvėje ar grožio salone apsilankėte tik atsitiktinai.
G. Mečėjienė taip pat ragina peržiūrėti turimas bankų korteles – jų dažnas turime po kelias, nors realiai naudojamės tik viena, o už kitas tik sumokame pinigus.
Galų gale, prie mažų finansinių nuodėmių priskiriamas ir dažnas valgymas ne namuose. Juolab, kad šiuo metu pastebimas ypač didelis atotrūkis tarp paruošto maisto kainų kavinėse ir maisto produktų kainų parduotuvėse.
Na, o jeigu valgymas kavinėse bent jau duoda naudos, nors ir brangesnis – esate sotus, tai pinigų leidimas žalingų įpročių tenkinimui atrodo mažiausiai naudingas iš visų. Todėl pagalvokite, kad vien atsisakę kasdieninio tabako ir vakarėlių su alkoholiu, galbūt greičiau sutaupytumėte naujam automobiliui?
Ir, nors iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad be įprastų malonumų save nuskriausite, tačiau iš tikrųjų efektyviai taupydami, jūs galėsite sau leisti nepalyginamai daugiau. Juk efektyvus taupymas reiškia, kad jūs pereisite nuo kiekybės prie kokybės.
Pasitikrinkite savo finansų valdymo žinias dalyvaudami programoje „Šeimos finansų akademija“. Ją įgyvendina bendrovė „Provident Finansai“ bendradarbiaudama su Lietuvos vartotojų organizacijų aljansu ir Vilniaus kolegija.
