Pačio M.Fridmano teigimu, blogiausia, ką jis gali padaryti savo vaikams, tai palikti jiems stambias pinigų sumas, kadangi kapitalas gali sugriauti jiems gyvenimus. Jis tikisi, kad vaikai patys bus sėkmingi ir nepriklausys nuo palikimo.
Panašus likimas gali laukti ir Aleksejaus Kuzmičevo, kuris dėl potencialaus palikimo, kuris siekė 8,5 mlrd. dolerių, buvo laikomas ketvirtu turtingiausiu Rusijos paveldėtoju. Septynmetis Aleksėjus yra vienintelis milijardieriaus Aleksėjaus Kuzmičevo vaikas.
Beje, A.Kuzmičius kartu su M.Fridmanu valdo koncerną „Alfa Group“. Neseniai pats M.Fridmanas pareiškė, kad jo verslo partneriai seks jo pavyzdžiu.
Analogiškus planus kuria bankininkas Aleksandras Mamutas. Jis savo vaikams paliks tik nedidelį turtų dalį – 2,4 mlrd. eurų. Jo teigimu, tėvų pinigų švaistymas nėra garbinga veikla.
Didžiąją dalį savo turtų jis perduos švietimo ir mokslo įstaigoms, o taip pat organizacijoms, dirbančioms šalies naudai.
Visgi toks pinigų aukojimas galimai vyksta ne tik dėl vaikų vystymosi. Kadangi kalba eina apie oligarchus, kurių pinigų uždirbimo kelias nebūtinai yra skaidrus, jie tokiu būdu bando apsidrausti visuomenės akyse.
Galima kalbėti apie tokią tendenciją: pastaruoju metu Rusijos žiniasklaidoje vis dažniau pasirodo informaciją apie milijardierių patriotinius poelgius. 2004 metais Viktoras Vekselbergas iš užsienio išpirko dešimtys Faberžė kiaušinių. Milijardierius Ališeras Usmanovas 2007 metais Rusijos valdžiai perdavei savo daugiau nei už 100 mln. dolerių įsigytą menų kolekciją.
Kiti oligarchai užsiima sporto vystymu: Michailas Prochorovas ilgą laiką finansavo rusų biatloną, o futbolo klubo „Chelsea“ savininkas Romanas Abramovičius apmokėjo brangiausią Rusijos futbolo istorijoje trenerį Guusą Hiddinką.
Visgi aukojimas labdarai nėra apsidraudimas nuo bankroto, tai perimtas Michailo Chodarkovskio pavyzdys. Jis pirmasis iš Rusijos oligarchų Rusijoje pastatė licėjų našlaičiams.
Parengė Kristina Rancaitė
