Ministerijos parengtame projekte numatyta 2017 metams patvirtinti
130,5 euro bazinį dydį.
Anot SADM, nustačius minėtą dydį, politikų, teisėjų,
valstybės pareigūnų ir tarnautojų, karių darbo užmokestis
nepakistų ir tam nereikėtų papildomų valstybės biudžeto lėšų.
Teikdama tokį siūlymą SADM remiasi Finansų ministerijos
teiginiais, kad nemažinant valstybės biudžeto deficito ir
nesiekiant pertekliaus, valstybei gali tekti skolintis.
„Remiantis Tarptautinio valiutos fondo vertinimu, esant tokiam
skolos lygiui, kuris yra Lietuvoje šiuo metu (apie 40 procentų BVP),
Lietuvai ateityje būtų sunku pergyventi naujus finansinius ir
ekonominius sukrėtimus, jeigu tokių būtų. Todėl Lietuvai ir
toliau rekomenduojama mažinti deficitą, kad skolos lygis rodytų
aiškias mažėjimo tendencijas“, – cituojamas Finansų
ministerijos raštas.
SADM skaičiavimais, minėto bazinio dydžio pakėlimas 1 euru
valstybės biudžetui kainuotų per 8 mln. eurų.
Jau pernai Seime svarstant 2016 metų bazinį dydį buvo kilęs
nepasitenkinimas, kad politikų, tarnautojų, teisėjų algos
nedidinamos. Tuomet ir opozicijos, ir valdančiųjų atstovai
kritikavo įstatymą, kad jis neleis padidinti mažiausiai
uždirbančių tarnautojų atlyginimų, kurie jau beveik prilygsta
minimaliai mėnesio algai.
Seimo Teisės departamentas buvo pateikęs išvadą, kad per
krizę pareiginės algos bazinis dydis sumažintas iki 130,5 euro (450
litų) dėl pablogėjusios valstybės ekonominės ir finansinės
būklės, tačiau dabar nepateikiama argumentų, liudijančių
valstybėje besitęsiančią itin sunkią ekonominę ir finansinę
padėtį.
Projektui turi pritarti Vyriausybė ir Seimas.
Naudojant minėtą bazinį dydį skaičiuojami atlyginimai
valstybės politikams, tarp jų ir Seimo nariams, bendrosios
kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjams, valstybės
pareigūnams, valstybės tarnautojams. Iš viso – maždaug 50
tūkst. žmonių Lietuvoje.
Pastarąjį kartą algos bazinis dydis keistas 2009 metais –
prasidėjus ekonominei krizei jis sumažintas nuo 490 litų (144
eurų) iki 450 litų (130,5 euro).
