Taupai namuose – įrodyk, praradai santaupas – pamiršk

2016 m. gegužės 19 d. 15:34
Gintarė Valentinaitienė
Jei Eligijui Masiuliui 106 tūkst. eurų iš namų būtų išnešę ne pareigūnai, o vagys, įprastas turto draudimas jam atlygintų tik 1500 eurų. Laikantys pinigus kojinėse ar kiaulėse taupyklėse turėtų jas geriau paslėpti – vagystės atveju apie pinigus pamirškite, nebent esate juos apdraudęs arba deklaravęs.
Daugiau nuotraukų (1)
Lietuviai savo kojinėse laiko 1 milijardą eurų, praneša Lietuvos bankas. Draudimo agentūros įspėja – santaupų netekus, jas susigrąžinti gali būti neįmanoma.
Reiktų apdrausti
„Apdrausti galima praktiškai viską, tik tai susiveda į draudimo įmoką“, – sakė draudimo brokerių bendrovės „Balto link“ nekilnojamojo turto brokerė Jolanta Lušienė.
Gyventojai gali apdrausti savo santaupas ir vagystės atveju jos bus atlygintos, tačiau šį turtą reikia drausti atskirai, vertybių arba vidaus turto draudimu. Įprastas draudimo polisas, apsaugantis namus nuo vagystės, grynųjų pinigų grąžinimo negarantuoja.
„Draudimo bendrovės yra linkusios teigti, kad pinigai turi būti saugomi ten, kur priklauso – banke“, sakė – J.Lušienė.
Ji pasakojo, kad apdraudus didesnes pinigų sumas, namuose jos turi būti laikomos seifuose, tačiau ir to draudimo bendrovės nerekomenduoja – jų draudimas kainuoja, o saugumas, kad ir kokia stipri apsaugos sistema, nėra garantuotas.
Taupai – įrodyk
Jei nesate savo santaupų apdraudęs, jas reikėtų deklaruoti. „Įvykus vagystei, žmonės pirmiausia policijoje užfiksuoja įvykį ir tai, kas buvo pavogta. Remiantis šiuo raštu draudimas atlyginą žalą, tačiau brokeriai atlieka ir savo tyrimą“, – kalbėjo J.Lušienė.
„Maksimaliu draudimo polisu apsidraudusiam žmogui vagystės atveju atlygininama 1500 eurų,“ – teigė „Lietuvos draudimo“ atstovė spaudai Ingrida Žaltauskienė.
Tiesa, būtina įrodyti, kad šiuos pinigus tikrai turėjote. Namuose laikomas didesnes pinigų sumas reikėtų deklaruoti Valstybinėje mokesčių inspekcijoje arba turėti kitą dokumentą, įrodantį, kad pinigai tikrai buvo jūsų namuose.
„Galima pateikti banko išrašą, kad nusiėmėte tam tiką sumą pinigų, pirkimo-pardavimo sutartį, jei pinigus gavote kažką pardavęs ar kitą dokumentą“, – pasakojo draudimo brokerė.
Bet jeigu pinigus metų metus kaupiate kojinėje ar kitoje slėptuvėje – bėda. 1500 eurų gal ir pavyks atgauti, tačiau didesnę sumą matysite kaip savo ausis.
Daiktai taip pat svarbu
Reikėtų atkreipti dėmesį ir į vertingus namuose laikomus daiktus. Jei jie nėra atskirai drausti kaip vertybės, būtina turėti kažką, kas įrodytų jų egzistavimą ir vertę.
„Jei pavogia brangų paveikslą, bet tu negali įrodyti, kad tai antikvarinė vertybė ar žinomo dailininko darbas, pinigus atgauti gali būti labai sunku“, – teigė J.Lušiėnė.
Žinoma, nebūtina visko pulti deklaruoti.
„Kartą vienas klientas paskandino prabangų mobilųjį telefoną, buvo apsidraudęs maksimaliu draudimo polisu, tačiau neturėjo telefono pirkimo sutarties.
Tai jis išsigelbėjo prisiminęs, kad iš internetinės parduotuvės pirko dėkliuką būtent šio tipo ir modelio telefonui. Draudimui to pakako, kad būtų apmokėta žala“, – pasakojo draudimo brokerė.
Draudimo bendrovės tokių veiksmų imasi, nes pripažįsta – sukčiavimo atvejų pasitaiko dažnai. „Jei negali įrodyti, kad tavo namuose buvo pinigų, gali pasakyti, kad pavogė 100 tūkst. eurų, nors teturėjai tūkstantį.
Vis dėlto pinigus reikėtų laikyti banke“, – dar kartą pabrėžė J.Lušienė.
santauposPinigaiKiaulė taupyklė
Rodyti daugiau žymių

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.