„500 eurų banknotai ir toliau bus atsiskaitymo priemonė, tad jų turintiems gyventojams nerimauti tikrai nėra dėl ko. Be abejo, kasdieniams atsiskaitymams 500 eurų banknotas nėra dažnai naudojamas. Mūsų duomenimis, šių banknotų netgi daugiau grįžta į Lietuvos banką, nei yra išleidžiama. Tai reiškia, kad Lietuvoje cirkuliuoja kitose euro zonos šalyse išleisti šio nominalo banknotai“, – sako Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas.
Europos Centrinis Bankas ir euro zonos nacionaliniai centriniai bankai užtikrins pakankamą kitų nominalų eurų banknotų atsargą. 500 eurų banknotų išleidimas į apyvartą bus sustabdytas maždaug 2018 m.
Tarp Lietuvos banko į apyvartą išleistų banknotų populiariausi yra 20 ir 50 eurų banknotai (atitinkamai 22 % ir 52 % visų išleistų banknotų pagal kiekį). 500 eurų banknotų emisija yra neigiama, t. y. į Lietuvos banką jų sugrįžta daugiau, nei yra išleidžiama.
Per visą laikotarpį nuo euro įvedimo Lietuvos bankas išleido 559 tūkst. vnt. 500 eurų banknotų (279,5 mln. eurų), o atgal sugrįžo 848 tūkst. vnt. (424 mln. eurų).
Sieja su pinigų plovimu
Būtent 500 eurų banknotą daugelis žmonių sieja su pinigų plovimu,
„juodąja“ rinka ir teroristų finansavimu.
Yra plačiai paplitusi nuomonė, kad šiuos banknotus
ypač mėgsta nusikaltėliai, visų pirma reikia pervežti dideles
pinigų sumas nepatraukiant valdžios dėmesio.
Harvardo universiteto neseniai atliktas tyrimas parodė, kad
„tokie banknotai yra labiausiai pamėgtas neteisėta veikla
besiverčiančių asmenų mokėjimo mechanizmas, nes jis užtikrina
anonimiškumą. Be to, tokie mokėjimai niekur neregistruojami. Taip
pat šio nominalo banknotus yra gana paprasta pernešti ir
pervežti.“
Tyrimo ataskaitoje taip pat pažymima, kad 500 eurų nominalo
banknotas juodojoje finansinėje rinkoje yra tiek vertinamas, kad net
gali būti parduodamas brangiau už savo nominalą.
Šio nominalo banknotai „labiau naudojami daiktams slėpti, o ne
pirkti“, kovo mėnesį pareiškė Prancūzijos finansų ministras
Michelis Sapinas.
Jo teigimu, „jie dažniau naudojami sandoriuose, kurie nėra
sąžiningi, o ne tam, kad jūs ar aš galėtume nusipirkti maisto“.
„Organizuoti nusikaltėliai nėra idiotai“
Atkakliau kovoti su teroristų finansavimu ypač ragino
Prancūzija, kurios sostinę pernai sukrėtė ne vienas kruvinas
išpuolis.
Europos Komisija vasarį pareiškė, jog „išnagrinės
būtinybę nustatyti atitinkamus apribojimus tam tikras ribas
viršijantiems mokėjimams grynaisiais ir kartu su Europos Centriniu
Banku apsvarstys tinkamas priemones dėl didelio nominalo banknotų,
visų pirma 500 eurų banknoto“.
ECB statistiniais duomenimis, 500 eurų nominalo banknotai sudaro
vos 3 proc. viso apyvartoje esančių banknotų skaičiaus, bet 28
proc. visos jų vertės.
Šio nominalo banknoto atsisakymas sulaukia ir
pasipriešinimo, visų pirma Vokietijoje, kurioje dauguma žmonių ir
šiandien yra labiau linkę atsiskaityti grynaisiais.
Kai euras buvo sukurtas, įvesti 500 eurų banknotą reikalavo
būtent Vokietija, nes šis nominalas buvo panašus į jos 1 tūkst.
markių banknoto nominalą.
Šio banknoto panaikinimo priešininkai teigia, kad tai gali būti
tik pirmas žingsnis siekiant iš viso atsisakyti grynųjų pinigų ir
pakeisti juos elektroninėmis mokėjimo sistemomis, kurias valdžia
galėtų visas stebėti.
Tuo tarpu dalis ekspertų sako, kad 500 eurų banknoto atsisakymas
nebus itin veiksmingas kaip kovos su nusikalstamumu priemonė.
„Organizuoti nusikaltėliai nėra idiotai. Didžioji dalis
pinigų plaunama per fiktyvias įmones nenaudojant jokių grynųjų
pinigų,“ – interviu kelioms Vokietijos žiniasklaidos priemonėms
neseniai pareiškė Linco universiteto šešėlinės ekonomikos
ekspertas Friedrichas Schneideris.
