Bankai ar kitos finansų įstaigos rengia įvairias programas, padedančias vaikams gilintis į finansų pasaulį, kuris kartais būna sudėtingas ir suaugusiesiems.
Kad taip nenutiktų jaunajai kartai, ekonomikos ir finansų pagrindų reikia mokytis jau nuo pradinių klasių.
Bent jau taip mano 28 metų alytiškis D.Vasiliauskas, kovą tapęs konkurso „Metų mokytojas 2015“ laureatu, balandį per asociacijos „Investor’s Forum“ apdovanojimus paskelbtas ir Metų ekonomikos mokytoju.
„Suvokti ekonomikos principus geriausiai pavyksta tiems, kurie jau pradinėje mokykloje ar net priešmokyklinio ugdymo klasėje kartu su kalbos abėcėle pradės ir finansinio raštingumo pradžiamokslį“, – teigė pašnekovas.
Ekonomikos neleis pamiršti
Ketverius metus dirbdamas Alytaus Putinų gimnazijoje jis spėjo įsitikinti, kad tik įdomios ekonomikos pamokos ir praktinis verslumo ugdymas mokomosiose bendrovėse gali priartinti mokyklą prie gyvenimo.
Buvęs gimnazijos ekonomikos bei verslo ir vadybos mokytojas jau atsisveikino su bendruomene, nes, laimėjęs konkursą, tapo Likiškėlių pagrindinės mokyklos direktoriumi.
Tos pačios mokyklos, kurią, tuomet vidurinę, baigė prieš dešimtmetį.
Nors Likiškėlių pagrindinė mokykla po metų taps progimnazija, kurioje devintos klasės nebeliks ir nebebus ekonomikos pamokų, direktorius pasiryžęs mokiniams verslo ir finansų paslaptis perteikti neformaliojo ugdymo metu.
Pradžia – nuo mažens
Geriausias šalies ekonomikos mokytojas svajoja, kad finansinio raštingumo pradžiamokslis galėtų būtų integruotas į mokyklas jau pradinėse, o gal net priešmokyklinio ugdymo klasėse.
Tai būtina, kad vaikas suprastų, iš kur ir kaip atsiranda daiktai, kad juos vieni gamina, kiti – parduoda ir perka.
„Ką mažas įsimeni, tas lieka visam gyvenimui. Tuomet ir rinkos ekonomikoje kiekvienas lengviau perpras jos principus, išmoks pats kurti ir suras tinkamiausią vietą.
Mano tėvas – smulkusis verslininkas. Todėl nuo mažens mačiau, kaip uždirbami pinigai, kaip kuriamos paslaugos, ir tai mane paskatino mokytis ekonomikos.Tačiau ne kiekvienas vaikas tokios patirties įgauna šeimoje, todėl visiems privalo padėti mokykla“, – pasakojo D.Vasiliauskas.
Baigęs ekonomikos mokslų bakalauro studijas magistratūrai jis pasirinko viešojo sektoriaus ekonomiką Mykolo Romerio universitete.
Darbas sugrąžino į Alytų
Grįžti į gimtąjį Alytų D.Vasiliauskas neplanavo.
Bet noras dirbti tokį darbą, apie kokį svajojo, netikėtai pakeitė planus. Radęs skelbimą, kad Putinų gimnazijai reikia ekonomikos mokytojo, nedvejodamas čia atvyko. Ir greitai pelnė kolegų pagyras, o svarbiausia – mokinių pagarbą.
Jaunam mokytojui buvo lengva suprasti juos ir rasti bendrą kalbą.
„Stengiausi, kad pamokos būtų aktyvesnės, įdomesnės. Nuo pat pradžių ieškojau patrauklesnių formų.
Taip kilo idėja sukurti ir paskleisti internete trumpas vaizdo pamokėles, kuriose aiškiai pateikiau ekonomikos pagrindus.
Devintokams ir vyresniems pažiūrėjus jas daug paprasčiau per kelias minutes suprasti, nei valandą ieškoti atsakymų skaitant straipsnį.
Juk neturi kantrybės ir laiko – reikia kur nors bėgti. O po tokios vaizdo pamokėlės kiekvienam lengviau susigaudyti tikroje pamokoje“, – įsitikinęs jaunas ekonomikos mokytojas.
Patiko ir studentams
Sukūręs pirmąsias keturias vaizdo pamokėles, jis sulaukė elektroninio laiško iš vienos Vilniaus universiteto studentės.
Mergina klausė, kada jų pasirodys daugiau, nes ekonomikos dėstytojas stipriai spaudžia, bet jam nelabai sekasi išaiškinti.
D.Vasiliauskas neabejoja, kad ši mergina studijavo ne ekonomiką, o šis dalykas jai buvo kaip pasirenkamasis papildomas.
Tačiau tai tapo dar didesniu postūmiu kurti tokias vaizdo pamokėles toliau. Iš kolegų seminaruose jis sužinojo, kad visoje Lietuvoje mokiniai jomis noriai naudojasi.
Taip buvo nufilmuotos aštuonios pamokos. Jose per kelias minutes įtaigiai perteiktos žinios apie rinkų tipus ir konkurenciją, kainą, pasiūlą ir paklausą, tobuląją konkurenciją, ekonomikos sistemą, alternatyviąsias išlaidas, išteklius ir jų stygių, ekonominio mąstymo principus.
Naujos mokyklos direktoriaus pareigos pareikalavo daugiau laiko ir truputėlį pristabdė, bet D.Vasiliauskas nusiteikęs netrukus tęsti vaizdo pamokėlių ciklą apie ekonomikos pradmenis.
Plečia mokomąsias bendroves
Alytiškis įsitraukė ir į viešosios įstaigos „Lietuvos Junior Achievement“ veiklą, nes, susidomėjęs jos programa kurti mokamąsias mokinių bendroves, įtraukė ne tik Putinų gimnaziją.
Teorines žinias mokiniai įgyvendina mokydamiesi patys kurti verslą – įregistruoti ir išregistruoti bendrovę, platinti jos akcijas, skaičiuoti išlaidas, kurti produktus ir planuoti rinkai patrauklius naujus, juos parduoti, tvarkyti buhalteriją, sumokėti mokesčius, apskaičiuoti pelną, dividendus akcininkams.
Bendrovėse įgyta tokia patirtis vėliau padės lengviau kurti ir savo verslą.
Tokių pavyzdžių jau yra – buvęs Putinų gimnazijos mokinys Lukas Tamkevičius, įgavęs patirties sėkmingai keramikos ir stiklo puodelius dekoravusios ir pardavinėjusios bendrovės „Deco Drink“ veikloje, įkūrė savo interneto parduotuvę „Puodeliai Lucenzo“ ir sėkmingai tęsia verslą.
Žavi mokinių idėjos
D.Vasiliauską džiugina netikėčiausios mokinių idėjos, noras ir drąsa nenusileisti net garsiausioms pasaulio kompanijoms.
Antai Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazijos mokomoji bendrovė „Žara“ sumanė pardavinėti konservuotą Lazdijų, Alytaus, Lietuvos orą.
Druskininkų „Ryto“ gimnazijos bendrovė „Fresh Apps“ pristatė kuriamą mobiliąją programėlę keliaujantiems ir pažadėjo, kad joje vertimas bus daug tikslesnis nei „Google“ vertėjo.
Putinų gimnazistų jau sukurta išmanioji programėlė „Alytus in action“ padeda alytiškiams ir miesto svečiams greitai rasti informaciją apie mikroautobusų grafikus, renginius, taksi paslaugas, kavinių, restoranų darbo laiką.
„Jauną žmogų labai svarbu skatinti kurti, nebijoti klysti ir taip atrasti, kas jam labiausiai patinka.
Svarbu nestokoti naujų idėjų ir bandyti jas įgyvendinti“, – įsitikinęs D.Vasiliauskas.
