Tuomet, prieš 15 metų, G.Mečėjienė buvo pradedanti specialistė, auginanti du mažus vaikus. „Jutau, kad trūksta pinigų. Pagalvojau, kad jeigu kiti gali susitvarkyti savo finansus taip, kad pinigų netrūktų, gal ir aš galiu“, – prisimena pašnekovė. Tuomet ji ilgam laikotarpiui suplanavo savo kasdienines pajamas bei išlaidas, apgalvojo vienkartines „ekstra“ išlaidas: pvz. mašinos draudimui. Moteris nepamiršo į savo finansinį planą įtraukti ir kritinių išlaidų, pvz. buities prietaisų gedimų šalinimui ar naujų įsigijimui. „Taip pat supratau, kad reikia turėti ne vieną, o kelis pajamų šaltinius, nes jie padeda stabiliau jaustis ne tik finansiškai, bet ir psichologiškai“, – aiškina dėstytoja.
G.Mečėjienės įsitikinimu, asmeninio biudžeto valdymas gali būti sulygintas su labai mažu asmeniniu verslu. „Turtingas tampa tas, kuris turi verslo gebėjimų ir gali generuoti pelną. Neturtingas liks tas, kuriam šių sugebėjimų trūksta. Tačiau esmė ta, kad verslumo gebėjimai yra išugdomi, jų mes mokomės kasdien: tai planavimas, disciplina, strategija, tikslai, rizikos. Jeigu bet kurioje aplinkoje ugdysime šiuos savo gebėjimus, sėkmingai galėsime daryti savo mažą versliuką – pelningai tvarkyti savo asmenines lėšas“, – aiškina dėstytoja.
Svarbiausia – tikslas
Tad kaip pradėti valdyti savo ar šeimos pinigus taip, kad imtume gyventi turtingiau? Anot G.Mečėjienės, visų pirma, pasiėmus popieriaus lapą, reikia savęs paklausti, kokios nusimato pajamos per mėnesį ir per metus. Tada – pasiteirauti savęs, kokios nusimato išlaidos per mėnesį ir metus. Visa tai reikia užrašyti.
„Žinoma, tai bus sudėtinga, nes mes nežinosime atsakymo ir pasirodys, kad asmeniniai finansai yra nevaldomi“, – pastebi dėstytoja.
Ji rekomenduoja mėnesį ar du rinkti savo išlaidų statistinius duomenis: čekius, išrašus, užrašus apie išlaidas.
Tuomet reikia pridėti duomenis apie skolas, taip pat – apie pajamas ir atlikti visų surinktų duomenų analizę. „Šis tyrimas reiškia gyvenimo būdo analizę, kuri parodo, kas aš esu, kaip ir iš ko gyvenu, kur ir kiek išleidžiu, kokie mano ateities tikslai ir norai“, – aiškina pašnekovė. Pasirodo, planuojant savo asmeninį biudžetą tikslas yra labai svarbus. Jeigu žmogus neturi tikslo, motyvacijos, jam disciplinuotai tvarkyti savo lėšas nebus itin įdomu ir gali greitai nusibosti.
„Kirminų“ paieškos
Po šių, didžiųjų, asmeninio finansinio plano darbų – pajamų ir išlaidų identifikavimo ir suskaičiavimo, ateina laikas kūrybai. Kur ir kiek per daug išleidžiame, o ko trokštame, tačiau neturime pakankamai pinigų? Kur reikėtų „nupjauti“, o kur „prisiūti“?
„Asmeniniame biudžete svarbu išrankoti „kirminukus“. Tai tos išlaidos, kurios nebūtinos, bet suvalgo pinigus“, – kalba ponia Gitana. Pvz.: galime pasižiūrėti, kiek turime banko kortelių už kurias bankui mokame administravimo mokestį. Tuščiai išleistais pinigais vadintume ir delspinigius ar baudas už pavėluotai mokamus mokesčius už komunalines paslaugas.
Bulvės iš sodo – irgi pinigai
„Kiekvienas biudžetas skirtingas, bet atkreipiu dėmesį, kad žmonės, gaunantys ypatingai mažai pajamų, turėtų į savo biudžetą įsitraukti natūrinio ūkio pajamas: bulves, morkas, kurias patys augina, arba, pvz., net ir lašinius, kurių atsiveža iš tėvų“, – pataria G.Mečėjienė.
Anot jos, biudžetas yra subalansuotas, kai pajamos atitinka išlaidas ir lieka 10 proc. taupymui bei atidėjimui. Jeigu taip nėra, tuomet yra siekis ieškoti variantų, kaip dar taupyti ar gauti papildomų pajamų.
„Pats paprasčiausias būdas gauti dar pajamų – tai inventorizuoti turtą, tiek kilnojamą, tiek nekilnojamą, ir atsikratyti nereikalingų daiktų. Pavyzdžiui po remonto likusios statybinės medžiagos dulkėja, sensta, o jas būtų galima parduoti“, – kalba pašnekovė.
Tas pats ir su maisto atsargomis: gal būtų galima realizuoti savo darytas uogienes, kurių yra per daug ir aiškiai matosi, kad metų gale jų liks per daug.
Kūryba negalima tik vienu atveju: skolos, įsipareigojimai bankui, buto mokesčiai turi būti apmokami visuomet ir laiku. Tai prioritetas, o įsiskolinimų eilutė asmeninio biudžeto plane turėtų būti apvesta raudonai. Visi pirkiniai – tik apmokėjus skolas.
Išmokus ir pasipraktikavus daryti paprastą asmeninį biudžetą, galima pereiti prie sudėtingesnio etapo: sukurti detalesnį savo šeimos pajamų ir išlaidų planą, numatyti investavimo galimybes. Tai rimtesnis, bet kartu ir įdomesnis planas, atsakantis į klausimus: kaip taupyti vaikų mokslams ar savo pensijai, kur geriau apsimoka investuoti turimas laisvas lėšas, kad jos neštų pelną, kokiu mastu pagal savo amžių rizikuoti investuojant.
„Bet kokiu atveju asmeninį biudžetą planuoti apsimoka esant bet kokioje situacijoje. Ir kuo greičiau jis pradedamas daryti, tuo greičiau atsiranda galimybė išvystyti savo mažą versliuką“, – įsitikinusi G.Mečėjienė.
Pasitikrinkite savo finansų valdymo žinias dalyvaudami programoje „Šeimos finansų akademija“. Ją įgyvendina bendrovė „Provident Finansai“ bendradarbiaudama su Lietuvos vartotojų organizacijų aljansu ir Vilniaus kolegija.
