Kodų kortelės ir toliau lieka populiariausia prisijungimo prie interneto banko priemonė.
Nors jomis naudotis ne taip patogu kaip anksčiau, kol kas atsisakyti šio prisijungimo būdo, kuris laikomas ne pačiu saugiausiu, neketinama.
Kuria bendrą sistemą
Vis dėlto jau nuo praėjusių metų rudens didieji šalies bankai tiria galimybes sukurti universalų elektroninio indentifikavimo sprendimą.
Juo galėtų naudotis skirtingų bankų klientai jungdamiesi prie interneto banko ar mobiliosios bankininkystės programėlės ir atlikdami įvairias operacijas. Tačiau net ir įdiegus šią naujovę kodų kortelės turėtų likti.
SEB banko prezidento pavaduotojas Virginijus Doveika teigė, kad šiuo metu vertinamos galimybės sukurti tokią platformą, taip pat ieškoma tiekėjų, kurie galėtų pasiūlyti bankų reikalavimus atitinkantį technologinį sprendimą.
Įdiegus tokią sistemą klientui užtektų turėti vieną elektroninę identifikavimo priemonę (kodų kortelę, generatorių ir pan.) ne tik prisijungiant prie bet kurio banko, bet ir pasirašant dokumentus virtualiojoje erdvėje.
Kaip panašų pavyzdį galima paminėti Švedijoje veikiantį sprendimą „Mobile Bank ID“.
Tai – išmanioji programėlė, teikianti analogiškas paslaugas, kokias norima įdiegti Lietuvoje. Šiuo klausimu kartu dirba bankai „Swedbank“, SEB, „Citadele“ ir DNB.
Šiaulių bankas kol kas šiose derybose nedalyvauja, bet banko administracijos vadovo pavaduotoja Daiva Šorienė teigė, kad padėtis stebima.
„Mes kol kas nedalyvaujame. Lauksime, kol kas nors bus nuspręsta ir ar bus pasiūlyta mums prisijungti“, – sakė D.Šorienė.
Rengia naujoviškas korteles
Mokėjimų ir atsiskaitymų rinkoje šiais metais laukiama ir daugiau naujovių.
Pavyzdžiui, bekontakčių kortelių. Jomis bus galima atsiskaityti už nedidelės vertės pirkinį tiesiog priglaudus jas prie skaitytuvo. Jokio braukymo, jokio PIN kodo.
Jei suma viršys nustatytą limitą (kuris kol kas nenustatytas) arba prekybininko kortelių skaitytuvas nebus pritaikytas bekontakčiams mokėjimams, tokia kortele bus galima atsiskaityti įprastu būdu – surinkus PIN kodą.
Dabartinės kortelės bekontakčiams mokėjimams netinka. Kad Lietuvoje jie būtų įmanomi, reikia naujų.
Be to, turi būti įrengti kortelių skaitytuvai ir pritaikyta bankų programinė įranga.
„Nuo šių metų diegiame bekontakčius sertifikuotus mokėjimo kortelių skaitytuvus – jau apie pusę jų yra paruošti bekontakčiams atsiskaitymams. Iki metų pabaigos planuojame atlikti pakeitimus banko informacinių technologijų sistemose, kad tokie skaitytuvai galėtų priimti atsiskaitymus bekontaktėmis kortelėmis“, – sakė V.Doveika.
„Swedbank“ numato pirmąsias „MasterCard“ bekontaktes debeto korteles, skirtas jaunimui, išleisti jau šių metų rudenį.
Savo ruožtu DNB bankas diegia tik bekontaktį atsiskaitymą palaikančius elektroninius mokėjimo kortelių skaitytuvus, o rudenį planuoja baigti įrangos sertifikavimo darbus.
Šiaulių bankas irgi po truputį juda ta linkme, tačiau, D.Šorienės teigimu, šįmet tokia naujovė dar nebus pasiūlyta vartotojams.
Prekybininkai jau rengiasi
„MasterCard“ ir „Visa“ reikalavimai numato, jog prekybininkų naudojami kortelių skaitytuvai per tam tikrą laiką turės būti atnaujinti, kad priimtų bekontaktį mokėjimą.
Tai numatoma pamažu padaryti iki 2019 metų.
Prekybininkai privalės turėti naujovišką kortelių skaitytuvą, kuriame įdiegta bekontaktį mokėjimą palaikanti programinė įranga. Dėl šios įrangos jiems teks kreiptis į bankus arba įmones, kurios tiekia kortelių skaitytuvus.
Antai „Maxima LT“ generalinis direktorius Žydrūnas Valkeris teigė, kad parduotuvėse šiuo metu sumontuotos vadinamosios „WinPOS“ naujos kartos kasos jau yra su naujais kortelių terminalais, kurie palaiko vadinamąjį bekontaktį atsiskaitymą. Tokių kasų jau yra apie 700 iš maždaug 2 tūkstančių. Maždaug per dvejus metus planuojama pakeisti visas kasas ir visus kortelių terminalus naujais.
„Pirkėjas parduotuvėje nori sugaišti vis mažiau laiko, apsipirkimo procesas jam turi būti patogus ir reikalingas kuo mažiau pastangų.
Atsiskaitymas telefonu ar kitokiu bekontakčiu būdu skubančiam vartotojui tai galėtų suteikti“, – sakė Ž.Valkeris.
Bekontaktis mokėjimas yra standartizuotas, todėl prekybininkas galės priimti visas „Visa“ ir „MasterCard“ bekontaktes korteles, nesvarbu, kokios šalies bankas jas išdavęs.
Skaitytuvas – telefone
Dar viena staigmena klientams – išmanusis skaitytuvas. Tai – nedidelis, prie išmaniojo telefono prijungiamas įrenginys, kuriuo bus galima priimti ir įprastus, ir bekontakčius mokėjimus kortelėmis.
„Swedbank“ šią naujovę šiuo metu išbando, ją numatoma pristatyti klientams jau vasarą.
SEB bankas taip pat planuoja pristatyti išmaniuosius skaitytuvus antrojoje metų pusėje.
Lietuvoje toliau klesti grynieji pinigai
Lietuvos banko duomenimis, pernai šalyje atlikta 421,5 mln. mokėjimo operacijų tarpininkaujant mokėjimų paslaugų teikėjams.
Mokėjimo kortelėmis atlikta maždaug pusė šių operacijų – iš viso 4 mlrd. eurų vertės.
Tačiau, palyginti su kitomis ES valstybėmis, Lietuvoje kortelėmis atsiskaitoma palyginti retai. Vienam gyventojui ES tenkančių mokėjimų skaičius yra beveik 60 proc. didesnis, o kai kurios ES valstybės lenkia Lietuvą net 3–4 kartus.
Viena dažniausiai Lietuvos gyventojų naudojamų mažmeninių mokėjimo priemonių tebėra grynieji pinigai, nors jų pastaraisiais metais naudojama mažiau.
Pavyzdžiui, iš kortelių išgryninama lėšų dalis sumažėjo nuo 78 proc. 2011 metais iki 67 proc. pernai.
Pradėjo svaidytis kaltinimais
Ar naujovės į Lietuvos mokėjimo rinką ateina laiku, ar pavėlavusios? Dėl to susipliekė bankininkai ir jų prižiūrėtojai.
Lietuvos bankas neseniai įgėlė komerciniams bankams. Jo parengtoje apžvalgoje tvirtinama, kad šalies mokėjimo rinkoje pastarąjį dešimtmetį susiklostė vartotojams nenaudingų tendencijų – didėjo rinkos koncentracija, dalis mokėjimo paslaugų tapo prieinamos tik daliai klientų, šiuolaikinės mokėjimo inovacijos – bekontakčiai atsiskaitymai, momentiniai mokėjimai – nėra diegiamos plačiam vartojimui.
Anot centrinio banko, šalies bankai kol kas nesiima iniciatyvos investuoti į mokėjimo inovacijas, todėl jos paprastai diegiamos tik dėl teisinio reguliavimo.
Savo ruožtu Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas tvirtino, kad Lietuvos mokėjimo rinkos plėtrą ir būtinas investicijas stabdo paties Lietuvos banko mėginimai reguliuoti bankų veiklą.
„Inovacijų stabdys yra reguliavimo mechanizmas, ypač ES mokėjimų direktyvos perkėlimo interpretacija Lietuvoje.
Mokėjimo srityje reikia didžiulių investicijų ir jokia nauja užsiregistravusi mokėjimo įstaiga, kuri veiks tik vietiniu mastu, tikrai bus nepajėgi atlikti tokių investicijų ir palaikyti inovatyvių produktų plėtros Lietuvoje“, – agentūrai BNS sakė S.Kropas.
Pasak jo, daugelis mokėjimo rinkos naujovių, kurias Lietuvos bankas linkęs prisiimti kaip savo nuopelną, įgyvendinama visos Europos Sąjungos mastu.
„Dėl europinių iniciatyvų perkėlimo į Lietuvą viskas yra gerai, tačiau nereikia išradinėti vietinio dviračio. Tą ES reguliavimą reikėtų perkelti pažodžiui, nebandyti bendrame sriubos katile išsivirti skanesnio produkto.
Tie vietos rinkai pritaikyti siūlymai nesprendžia europinių reikalų. Mūsų nuomone, tai iš esmės investicijų išstūmimas“, – sakė S.Kropas.
Komerciniai bankai pastaruoju metu kritikuoja centrinio banko iniciatyvą įpareigoti pagrindines bankų paslaugas gyventojams teikti už fiksuotą mokestį.
Anot jų, toks reikalavimas bus nepakeliamas kai kurioms, ypač mažesnėms, kredito įstaigoms, o užsienio investuotojams šalies mažmeninės bankininkystės sektorius taps tiesiog neįdomus.
