Tokį Azartinių lošimų įstatymo pakeitimo projektą įregistravo
Seimo narės socialdemokratės Birutė Vėsaitė ir Orinta Leiputė.
Pasak jų, projekto uždavinys – mažinti priklausomybę nuo
azartinių lošimų turinčių asmenų skaičių, nustatyti reikiamus
lošimų apribojimus, apsaugant patologinį potraukį lošti turinčių
asmenų interesus.
Pagal projektą, taikomas „savanoriškas patekimo į lošimo
organizavimo vietas apribojimas. Lošimų priežiūros tarnybai prie
Lietuvos Respublikos finansų ministerijos patologinį potraukį lošti
turinčiam asmeniui pateikus rašytinį prašymą apriboti galimybę
lošti, jo pagrindu lošimų organizatoriai privalo neįleisti šio
asmens į lošimų organizavimo vietas.“
Siūloma nustatyti, kad „asmenys, pateikę Priežiūros tarnybai
rašytinį prašymą apriboti jiems galimybę lošti, yra įtraukiami į
asmenų, kuriems apribojama teisė patekti į lošimo organizavimo
vietas registrą, Priežiūros tarnybos nustatyta tvarka. Duomenis
apie asmenis, kuriems apribotas patekimas į lošimo organizavimo
vietas Priežiūros tarnyba teikia lošimų organizatoriams“.
Asmenims, pateikusiems prašymą neleisti lošti, būtų draudžiama
lošti ir būti lošimo vietoje. Lošimų organizatorius, už šios
tvarkos pažeidimus, atsakytų Administracinių teisės pažeidimų
kodekso nustatyta tvarka.
Projekto rengimą paskatino šiuo metu teisės aktuose nenustatyta
prievolė lošimų organizatoriams apriboti patologinį potraukį lošti
turinčių asmenų patekimą į lošimų organizavimo vietas.
„Kaip teigia Lošimų priežiūros tarnyba prie finansų
ministerijos, šiuo metu galiojantys teisės aktai nenumato galimybės
priverstinai ar asmens sutikimu apriboti galimybę lankytis
azartinių lošimų organizavimo vietose ir lošti. Priežiūros tarnyba
savo iniciatyva ieško būdų, kaip galima būtų sumažinti neigiamus
lošimo padarinius, pasireiškiančius liguistu potraukiu lošti. Viena
iš šių priemonių, kuri yra įgyvendinama Priežiūros tarnybos
iniciatyva, yra susitarimas dėl savanoriško apsisprendimo nelošti,
prie kurio prisijungusios bendrovės įsipareigoja apriboti galimybę
lošti patologiniams lošėjams. Tačiau patologinį potraukį turinčių
lošti asmenų teigimu ne visos lošimus organizuojančios bendrovės
laikosi šio susitarimo įsipareigojimų, taip pat ne visos yra
prisijungusios prie šio susitarimo“,- sako parlamentarės.
Šiuo metu galiojantis Azartinių lošimų įstatymas nustato, kas
yra laikoma patologiniu potraukiu lošti, tačiau nereglamentuoja
kokiomis priemonėmis šį potraukį turintiems asmenims turi būti
apribota galimybė lošti.
